Karlo Augusto medalis

Aktualu iki 2018-08-26

Autorius nežinomas, Saksonija, XVIII a. II p. (?)
Sidabras, kalyba
Skersmuo 42,8 mm, svoris 28,98 g
Įrašas averse – CARL AUGUST HERZOG ZU SACHSEN, apačioje – autoriaus inicialai A R
Įrašas reverse – FAEHIGEN / UND / FLEISSIGEN
Inv. Nr. VR N-291
2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalyje vaizduojamas Karlas Augustas (Karl August) – Saksonijos kunigaikštis (1757–1828), Saksonijos-Veimaro (1758), Saksonijos-Veimaro-Eizenacho (1809) kunigaikštis ir didysis kunigaikštis nuo 1815 m. iki savo mirties. Jis valdė remdamasis Apšvietos idėjomis. Buvo žymaus vokiečių literatūros klasiko, humanisto, politiko, mokslininko ir filosofo Johano Volfgango fon Gėtės (Johann Wolfgang von Goethe, 1749–1832) globėjas. Taip pat rėmė Frydrichą Šilerį (Friedrich Schiller, 1759–1805). XVIII–XIX a. savo dvarą ir Jėnos universitetą pavertė intelektualiniais Vokietijos centrais. Po Vienos kongreso (1814–1815) Karlo Augusto valdomos teritorijos padidėjo. Jis buvo pirmasis vokiečių valdovas, patvirtinęs liberalią konstituciją (1816). Be to, Karlas Augustas įteisino spaudos laisvę.

Medalio averse pavaizduotas Karlo Augusto, pasisukusio į dešinę pusę, biustas. Kunigaikštis dėvi šarvus, pečius apsigobęs mantija, pasipuošęs siuvinėta apykakle. Medalio reversas labai kuklus – per vidurį matyti tik užrašas, nėra jokios siužetinės kompozicijos. Medalio autorius nežinomas. Išraižyti inicialai A R.

Medžiagą parengė Toma Zarankaitė-Margienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Panaudota literatūra
„Charles Augustus“, in: Encyclopaedia Britannica, 1998, https://www.britannica.com/biography/Charles-Augustus [žiūrėta 2018-07-10].

Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2016–2017. Exhibition catalogue, sudarė D. Avižinis, T. Zarankaitė-Margienė, Vilnius, 2017, p. 94–95.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Stiklinių apyrankių fragmentai

20250519

Stiklo masę išgauti išmokta II tūkstantmetyje prieš Kristų Egipte ir Artimuosiuose Rytuose. Stikliniams dirbiniams pagaminti reikėjo trijų pagrindinių komponentų – smėlio (silicio dioksido SiO₂), sodos (natrio karbonato Na₂CO₂) ir potašo (kalio karbonato K₂CO₃). Spalvą stiklui suteikdavo įvairių metalų (pavyzdžiui, švino, alavo ir kt.) oksidai. Iš stiklo masės gaminti ne tik indai, bet ir papuošalai. Labiausiai paplitę buvo įvairių spalvų, vienspalviai arba daugiaspalviai, stiklo karoliukai. Taip pat stiklinės apyrankės.
Tyrinėtojai pastebi, kad stiklinės apyrankės buvo paplitusios didelėje Europos dalyje ir būdingos tiek krikščioniškos, tiek pagoniškos, tiek ir musulmoniškos (pavyzdžiui, Pirėnų pusiasalyje) kultūros regionams. Šių dirbinių įvairovė buvo gana didelė. Apyrankių lankeliai – apvalaus, ovalaus, kvadratinio, pusapvalio skersinio pjūvio formos, lygūs, neornamentuoti, tordiruoti arba puošti spalvoto stiklo įvijomis.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2018-08-20 Atnaujinta: 2018-07-25 09:29
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika