XVI a. pab.
Geležies lydinys. Kalimo technika
Išlikęs ilgis 20,3 cm, skardos, sulenktos į 1 cm skersmens žiedelį, storis 0,3 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1989 m. archeologiniai tyrimai, radinio inv. Nr. 123.
Restauravo Andrius Salys, rest. prot. Nr. 359/12783 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai).
Šarvinė apykaklė, arba goržetas, – plokštinių šarvų dalis, sauganti kaklą, krūtinę ir nugarą palei kaklą. Apykaklę sudaro dvi metalinės, kūno formą atitinkančios plokštės (viena – iš krūtinės, kita – iš nugaros pusės). Prie šių plokščių pritvirtinta iš metalinių, viena kitą dengiančių juostų padaryta kaklinė dalis, kuri turėjo apsaugoti kaklą ir sykiu nevaržyti judesių. Goržetų dalys (priekinė ir nugarinė) buvo jungiamos įvairiais vyriais, kniedėmis ir sagtelėmis. Šarvinių apykaklių atsiradimas siejamas su XV a. viduryje paplitusiais aptakios formos šalmais – saladais. Tokį šalmą papildydavo antsmakris, kuris buvo tvirtinamas prie krūtinės šarvų ir pridengdavo apatinę veido dalį. Atsiradus naujam šalmo tipui – armetui, imti nešioti tik kaklą ir viršutinę krūtinės bei nugaros dalį dengiantys goržetai.
Atliekant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijos archeologinius tyrimus, XVI a. kultūriniame sluoksnyje aptiktas geležinis neaiškios paskirties radinys, kuris restauravimo metu identifikuotas kaip plokštinių šarvų elementas – kaklinė goržeto dalis. Rastas tik šarvinės apykaklės fragmentas, ir tas buvo perlūžęs į dvi dalis. Viršutinės dalies kraštas – apvaliai lenktas į vidų, dekoruotas brūkšneliais. Viename krašte išlikęs sujungimo vyris. Vykdant archeologinius kasinėjimus Žemutinės pilies teritorijoje, be minėto goržeto fragmento, rastos dar dvi apykaklės, datuojamos vėlesniu laikotarpiu. Nuo 2018 m. šarvinė apykaklė eksponuojama Valdovų rūmų muziejaus ginkluotės ekspozicijoje.
Medžiagą parengė Andrius Salys
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra
Bugys P. „Viduramžių ir Renesanso karybos terminija ir jos problematika“, in: Karo archyvas XXVIII, Vilnius, 2013, p. 65.
Oakeshott E. European Weapons and Armour: From the Renaissance to the Industrial Revolution, 2012, p. 109–124.
http://annales.info/evrope/behaym/behaym02.htm.