Šarvinė apykaklė (goržetas)

Šarvinė apykaklė (goržetas)
Aktualu iki 2018-09-16

XVI a. pab.
Geležies lydinys. Kalimo technika
Išlikęs ilgis 20,3 cm, skardos, sulenktos į 1 cm skersmens žiedelį, storis 0,3 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1989 m. archeologiniai tyrimai, radinio inv. Nr. 123.
Restauravo Andrius Salys, rest. prot. Nr. 359/12783 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai).

Šarvinė apykaklė, arba goržetas, – plokštinių šarvų dalis, sauganti kaklą, krūtinę ir nugarą palei kaklą. Apykaklę sudaro dvi metalinės, kūno formą atitinkančios plokštės (viena – iš krūtinės, kita – iš nugaros pusės). Prie šių plokščių pritvirtinta iš metalinių, viena kitą dengiančių juostų padaryta kaklinė dalis, kuri turėjo apsaugoti kaklą ir sykiu nevaržyti judesių. Goržetų dalys (priekinė ir nugarinė) buvo jungiamos įvairiais vyriais, kniedėmis ir sagtelėmis. Šarvinių apykaklių atsiradimas siejamas su XV a. viduryje paplitusiais aptakios formos šalmais – saladais. Tokį šalmą papildydavo antsmakris, kuris buvo tvirtinamas prie krūtinės šarvų ir pridengdavo apatinę veido dalį. Atsiradus naujam šalmo tipui – armetui, imti nešioti tik kaklą ir viršutinę krūtinės bei nugaros dalį dengiantys goržetai.

Atliekant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijos archeologinius tyrimus, XVI a. kultūriniame sluoksnyje aptiktas geležinis neaiškios paskirties radinys, kuris restauravimo metu identifikuotas kaip plokštinių šarvų elementas – kaklinė goržeto dalis. Rastas tik šarvinės apykaklės fragmentas, ir tas buvo perlūžęs į dvi dalis. Viršutinės dalies kraštas – apvaliai lenktas į vidų, dekoruotas brūkšneliais. Viename krašte išlikęs sujungimo vyris. Vykdant archeologinius kasinėjimus Žemutinės pilies teritorijoje, be minėto goržeto fragmento, rastos dar dvi apykaklės, datuojamos vėlesniu laikotarpiu. Nuo 2018 m. šarvinė apykaklė eksponuojama Valdovų rūmų muziejaus ginkluotės ekspozicijoje.

Medžiagą parengė Andrius Salys
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Bugys P. „Viduramžių ir Renesanso karybos terminija ir jos problematika“, in:  Karo archyvas XXVIII, Vilnius, 2013, p. 65.  
Oakeshott E. European Weapons and Armour: From the Renaissance to the Industrial Revolution, 2012, p. 109–124.
http://annales.info/evrope/behaym/behaym02.htm.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Aleksandro Didžiojo ir Statiros vestuvių šventė“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

Gobelenas „Aleksandro Didžiojo ir Statiros vestuvių šventė“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

20251208

Briuselio dirbtuvėse išaustame gobelene vaizduojamas įvykis iš Aleksandro Didžiojo gyvenimo. Šis Antikos karvedys, Makedonijos karalius (336–323 pr. Kr.) sukūrė imperiją, kuri vienijo daugybę tautų ir užėmė didžiulę teritoriją, apimančią dalį pietų Europos ir didelę dalį Vidurinės Azijos. Ilgai kovojęs su persų valdovu Darijumi III, Aleksandras jį nugalėjo Iso mūšyje 333 pr. Kr., o 324 m. pr. Kr. Sūzuose (dab. Šušas, Iranas) vedė Darijaus III dukterį Statirą. Šių vestuvių scena pavaizduota muziejaus turimame gobelene. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad vestuvės buvo labai iškilmingos. Kartu su Aleksandru vietines moteris vedė daug jo bendražygių bei pavaldinių.

 

Plačiau

Publikuota: 2018-09-10 Atnaujinta: 2018-09-12 12:49
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika