Šarvinių pirštinių detalės

Aktualu iki 2018-09-23

XIV a. II p. – XV a. pr.
Vario lydinys
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. LDK valdovų rūmų šiaurinio ir vakarinio korpusų bei šiaurinio rūmų priestato archeologiniai tyrimai 2007–2009 m., radinių inv. Nr. 427, 428.
Restauravo Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 515/9288, 519/9292 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Archeologai Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rado dvi XIV a. antra puse – XV a. pradžia datuojamų šarvinių pirštinių detales – pirštų sąnario ir nykščio galo apsaugos plokšteles. XIV a. antroje pusėje Europoje paplinta naujos šarvinės pirštinės –vadinamojo smėlio laikrodžio tipo. Šalia jų egzistavo ir senesnio bei kiek paprastesnio tipo šarvinės pirštinės, dėl pastarųjų detalių formos, metalo sudėties bei laikotarpio jas galima priskirti ir smėlio laikrodžio tipui. Toks, atrodytų, neįprastas pirštinių pavadinimas kilo nuo pagrindinės plokštės, dengiančios riešą ir delno dalį iki pirštų, savo forma primenančių smėlio laikrodį. Prie šios plokštės tvirtinama arba į ją įmaunama odinė pirštinė, prie kurios pirštų pritaisytos laisvomis kniedėmis sujungtos judančios detalės. Smėlio laikrodžio tipo pirštinės plačiai paplitusios Vakarų ir Vidurio Europoje. Šių šarvinių pirštinių arba jų detalių archeologai retai aptinka, tačiau jos gana dažnai vaizduojamos to laikotarpio manuskriptuose, paveiksluose, antkapinėse plokštėse, kilmingųjų antspauduose. Atrodo, kad būtent Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra labiausiai į rytus nutolęs regionas, kuriame paplitusios šio tipo šarvinės pirštinės. Tokių archeologinių radinių retai pasitaiko, tačiau minėtų šarvinių pirštinių galima pamatyti kai kurių Lietuvos kunigaikščių antspauduose, vaizduojančiuose šarvuotus raitus karius.

Žemutinės pilies teritorijoje aptiktos šarvinių pirštinių detalės yra pagamintos iš vario lydinio. Būtent juo kartais būdavo puošiami prabangesnių smėlio laikrodžio tipo pirštinių kraštai arba pirštų galų bei sąnarių dalys.

Analogiškos šarvinių pirštinių detalės iš Švedijos Stokholmo istorijos muziejaus (Historiska museet, Stockholm, Sverige)

Kunigaikščio Aleksandro Vyganto herbinis antspaudas (1388)

Kristaus kapo sargybinis, dėvintis smėlio laikrodžio tipo pirštines (Grudziondzo altoriaus poliptiko fragmentas, Varšuvos nacionalinis muziejus (Muzeum Narodowe w Warszawie, Polska)

Medžiagą parengė Paulius Bugys
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Blair C. European Armour, circa 1066 to circa 1700, London: B. T. Batsford, 1958.
Paggiarino C. The Churburg Armoury. Historic Armour and Arms in the Castle of Churburg, Milan: Hans Pruner, 2006.
Thordeman B. Armour from the Battle of Wisby 1361, vol. 1, Uppsala: Almquist & Wiksells Boktryckeri, 1939.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Žemės gaublys

20240429

Manoma, kad pirmieji gaubliai buvo sukurti daugiau nei prieš 2000 metų. Seniausio žinomo gaublio autoriumi laikomas graikų mokslininkas Kratetas Malietis (II a. pr. Kr.)

Plačiau

Publikuota: 2018-09-17 Atnaujinta: 2018-09-12 16:08
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika