Šarvinių pirštinių detalės

Šarvinių pirštinių detalės
Aktualu iki 2018-09-23

XIV a. II p. – XV a. pr.
Vario lydinys
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. LDK valdovų rūmų šiaurinio ir vakarinio korpusų bei šiaurinio rūmų priestato archeologiniai tyrimai 2007–2009 m., radinių inv. Nr. 427, 428.
Restauravo Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 515/9288, 519/9292 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Archeologai Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rado dvi XIV a. antra puse – XV a. pradžia datuojamų šarvinių pirštinių detales – pirštų sąnario ir nykščio galo apsaugos plokšteles. XIV a. antroje pusėje Europoje paplinta naujos šarvinės pirštinės –vadinamojo smėlio laikrodžio tipo. Šalia jų egzistavo ir senesnio bei kiek paprastesnio tipo šarvinės pirštinės, dėl pastarųjų detalių formos, metalo sudėties bei laikotarpio jas galima priskirti ir smėlio laikrodžio tipui. Toks, atrodytų, neįprastas pirštinių pavadinimas kilo nuo pagrindinės plokštės, dengiančios riešą ir delno dalį iki pirštų, savo forma primenančių smėlio laikrodį. Prie šios plokštės tvirtinama arba į ją įmaunama odinė pirštinė, prie kurios pirštų pritaisytos laisvomis kniedėmis sujungtos judančios detalės. Smėlio laikrodžio tipo pirštinės plačiai paplitusios Vakarų ir Vidurio Europoje. Šių šarvinių pirštinių arba jų detalių archeologai retai aptinka, tačiau jos gana dažnai vaizduojamos to laikotarpio manuskriptuose, paveiksluose, antkapinėse plokštėse, kilmingųjų antspauduose. Atrodo, kad būtent Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra labiausiai į rytus nutolęs regionas, kuriame paplitusios šio tipo šarvinės pirštinės. Tokių archeologinių radinių retai pasitaiko, tačiau minėtų šarvinių pirštinių galima pamatyti kai kurių Lietuvos kunigaikščių antspauduose, vaizduojančiuose šarvuotus raitus karius.

Žemutinės pilies teritorijoje aptiktos šarvinių pirštinių detalės yra pagamintos iš vario lydinio. Būtent juo kartais būdavo puošiami prabangesnių smėlio laikrodžio tipo pirštinių kraštai arba pirštų galų bei sąnarių dalys.

Analogiškos šarvinių pirštinių detalės iš Švedijos Stokholmo istorijos muziejaus (Historiska museet, Stockholm, Sverige)

Kunigaikščio Aleksandro Vyganto herbinis antspaudas (1388)

Kristaus kapo sargybinis, dėvintis smėlio laikrodžio tipo pirštines (Grudziondzo altoriaus poliptiko fragmentas, Varšuvos nacionalinis muziejus (Muzeum Narodowe w Warszawie, Polska)

Medžiagą parengė Paulius Bugys
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Blair C. European Armour, circa 1066 to circa 1700, London: B. T. Batsford, 1958.
Paggiarino C. The Churburg Armoury. Historic Armour and Arms in the Castle of Churburg, Milan: Hans Pruner, 2006.
Thordeman B. Armour from the Battle of Wisby 1361, vol. 1, Uppsala: Almquist & Wiksells Boktryckeri, 1939.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2018-09-17 Atnaujinta: 2018-09-12 16:08
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika