XV a.
Vario, cinko lydinys; liejimo technika
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. P korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m., radinių inv. Nr. 1279, 249/17 (fragmentas).
Mikrocheminę kokybinę metalo lydinio analizę ir SEM-EDX tyrimus atliko Medeina Steponavičiūtė, tyrimo Nr. MT-1/1562 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Restauravo: Rima Niunkienė (kryželis-enkolpionas), rest. prot. Nr. 225/4658; Andrius Salys (enkolpiono fragmentas), rest. prot. Nr. 430/13969 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Enkolpionas (graik. ἐγκόλπιον, encolpion – ,,ant krūtinės“) – tai nedidelis relikvijorius, dažniausiai kryželio, stačiakampio arba apvalios formos. Susideda iš dviejų vienodų arba skirtingų dalių, tarp kurių yra tuštuma, skirta laikyti relikvijai. Abi dalys dažniausiai būdavo puošiamos reljefinėmis šventųjų figūromis. Motyvai panašūs. Vaizduota Jėzaus Kristaus nukryžiavimo scena, Švč. Mergelė Marija, šventieji Borisas, Glebas, Jonas, kiti evangelistai, apaštalai. Kartais tokie enkolpionai buvo gaminami ir iš tauriųjų metalų, inkrustuojami emaliu, puošiami brangakmeniais. Buvo nešiojami ant drabužių, pakabinti ant virvutės ar grandinėlės, ne vien dvasiškių, bet ir kitų tikinčiųjų, ypač diduomenės atstovų.
Kryželiai-enkolpionai labiausiai paplitę buvo Senosios Rusios žemėse. Tai vieni charakteringiausių taikomosios dailės pavyzdžių. Dažniausiai randami Senosios Rusios miestų XI–XIII a. kultūriniuose sluoksniuose. Vienas tokių miestų – Kijevas. Čia enkolpionai buvo dekoruojami reljefinėmis šventųjų figūromis, naudoti taurieji metalai ir inkrustacijos.
XVI a. vid., užpylus į pietus nuo Valdovų rūmų dalies buvusius tvenkinius, buvo nutiestas akmenimis grįstas kelias. Vėliau XVI a. 6 dešimtmetyje šalia jo buvo paklota medinio vandentiekio trasa. Kasant griovį vandentiekio trasai, iš gilesnio, XV a. pab. – XVI a. I p. sluoksnio buvo iškeltas kryželio formos enkolpionas. Dirbinys išlietas iš vario lydinio, buvo smarkiai paveiktas korozijos. Reverso pusėje buvo nulūžęs vienas apskritimo formos galas su reljefu. Artefaktas konservuotas, nuo 2013 m. eksponuojamas Valdovų rūmų muziejuje.
Kita enkolpiono dalis rasta jau žemiau grindinio. Po pirminės apžiūros ši dalis buvo įvardinta kaip saga ir kartu su kitomis sagomis 2016 m. pradėta konservuoti. Nuo sagos paviršiaus valant korozijos produktus ir kitus nešvarumus, buvo aptikta iki pusės pavaizduota reljefinė žmogaus figūra. Atrasto dirbinio reljefo stilistika buvo identiška anksčiau aptarto enkolpiono reljefinėms šventųjų figūroms. Atlikus vizualią abiejų dalių apžiūrą ir cheminius medžiagos tyrimus, patvirtinta, kad šios dalys sudarė vieną dirbinį. Restauracinei komisijai pritarus, abi dalys buvo sujungtos jas suklijuojant ir nuo 2016 m. Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamos kaip vienas eksponatas.
Be šio kryželio-enkolpiono, Valdovų rūmų teritorijoje rasti dar du. Vienas iš jų yra keturkampio formos, kitas – kryželio-enkolpiono fragmentas.
Medžiagą parengė Andrius Salys
Fotografai: Vytautas Abramauskas, Andrius Salys (restauravimo metu)
Panaudota literatūra
Ханенко Б. И., Ханенко В. Н., Шляпкин И. Древности Русские. Кресты и образки, Киев, 2017.
Асташова Н. И, Петрова Л. А., Сарачева Т. Г. Кресты-энколпионы. Из собрания Государственного исторического музея, РИП-Холдинг, 2013.
