Nežinomas autorius, XVII a. II p.
Drobė (dubliuota), aliejus
61 x 41 cm (bendras dydis)
59,5 x 37,4 cm (originalios drobės dydis)
Inv. Nr. VR-1083
2018 m. birželio 21 d. įsigytas iš Ramučio Petniūno (Lietuva).
Portrete pavaizduotas vienas įtakingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Mykolas Kazimieras Pacas (apie 1624–1682) – grafas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų iždininko ir Trakų vaivados Petro Paco ir Elžbietos Šemiotaitės sūnus. Kartu su broliu Žemaičių vyskupu Kazimieru Pacu, Lietuvos kancleriu Kristupu Žygimantu Pacu, Vilniaus vyskupu Mikalojumi Steponu Pacu ir kitais giminaičiais XVII a. antroje pusėje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įtvirtino Pacų giminės hegemoniją. Pasirinko kario ir kariuomenės vado kelią, nuo 1649 m. kovojo su kazokais ir pasižymėjo mūšiuose. 1655 m. palaikė Lenkijos ir Lietuvos valdovą Joną Kazimierą Vazą, o vadovaujant giminaičiui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonui Vincentui Aleksandrui Gosevskiui dalyvavo kovose su švedais ir maskvėnais. 1658–1659 m. prisidėjo prie Žemaitijos išvadavimo iš švedų okupacijos ir Kuršo atsiėmimo. 1660 m. pasirašius Olyvos taikos sutartį su švedais, aktyviau dalyvavo ir kovose su Rusija, laimėjo Šklovo mūšį, vadovaudamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei vietoj etmono Vincento Aleksandro Gosevskio, bandė išvaduoti Vilnių. 1661 m., po šešerius metus trukusios okupacijos, galiausiai Lietuvos sostinę išvadavo nuo Maskvos kariuomenės. Nepaisant kunigaikščių Radvilų ir Sapiegų pasipriešinimo, 1663 m. už paramą dėkingas Jonas Kazimieras Vaza paskyrė Mykolą Kazimierą Pacą Lietuvos lauko etmonu ir Smolensko vaivada (1663–1667). 1667 m. jis buvo paskirtas Lietuvos didžiuoju etmonu ir Vilniaus kaštelionu, 1669 m. – Vilniaus vaivada. Stiprino Lietuvos kariuomenę, skyrė savo dvarų pajamas Vilniui įtvirtinti, arsenalui aprūpinti pabūklais, savo lėšomis ėmėsi stiprinti Vilniaus pilis, pasirūpino buvusioje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto Viršupio rezidencijoje įkurti parako saugyklą, parengė ir paskelbė Lietuvos kariuomenės statutą, arba artikulus, apibrėžiančius valdovo, etmonų valdžią, jų universalus, kariuomenės organizavimą, rikiuotės parengimą, ginklus. 1673 m., nusileidus Jonui Sobieskiui, tapo pagrindiniu Lietuvos ir Lenkijos jungtinės kariuomenės vadu ir esmingai prisidėjo prie Chotyno mūšio pergalės, tačiau netrukus po šių kautynių su kariuomene sugrįžo į Lietuvą. Dėkodamas Dievui už Vilniaus išvadavimą iš maskvėnų Antakalnyje 1674 m., fundavo Lietuvos baroko šedevrą – Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią bei Laterano kanauninkų vienuolyną. Lietuvos sostinės Rotušės aikštėje įsirengė vienus iš ištaigingiausių rūmų, juose iki pat XIX a. pradžios apsistodavo Abiejų Tautų Respublikos ir užsienio valdovai. Netikėtai mirė 1682 m. ir buvo palaidotas Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.
Tapybos darbe pavaizduotas Mykolo Kazimiero Paco biustas juodame fone. Didikas apsigobęs juodu apsiaustu, kairėje rankoje laiko etmono buožę, nusagstytą brangakmeniais. Apsiaustas susegtas pailga sage, taip pat puošta brangakmeniais. Aplink kaklą matyti balta drabužio apykaklė. Mykolas Kazimieras Pacas vaizduojamas su ilgais, išraiškingais ūsais. Viršutiniame dešiniajame paveikslo kampe – Pacų giminės herbas Gozdava (Gozdawa). Apatiniame dešiniajame kampe matomas įrašas: MICHAL / KAZIMERZ PAC*. Portreto apačioje nurodytas ilgesnis įrašas: HETMAN WIELKI LITEWSKI, WOJEWODA WILEŃSKI, CHWEJDAŃSKI, TRYSKI, GIERANOŃSKI, LIPNISKI, DYNEBURSKI MERECKI, BEJSAGOLSKI, WIELOŃSKI I UŚWIACKI STAROSTA. / Ad 1682** (?) Viršutiniame kairiajame paveikslo kampe neryškiai matyti raidė V (?). Paveikslo drobė dubliuota, pastebima nedidelė jos deformacija. Paveikslo paviršiuje galima įžvelgti tamsios spalvos apnašas, kelios vietos užtapytos, esama dažų ištrupėjimo žymių.
* Kalba netaisyta.
** Kalba netaisyta.
Vertybės įsigijimą finansavo Lietuvos kultūros taryba
Medžiagą parengė Toma Zarankaitė-Margienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas
Panaudota literatūra
Kamuntavičienė V. „Pacai“, in: Lietuvos didikai, autoriai N. Asadauskienė, V. Jankauskas, V. Kamuntavičienė [et al.], Kaunas, 2011, p. 152–153.
Kirkienė G. „Chodkevičiai“, in: Lietuvos didikai, autoriai N. Asadauskienė, V. Jankauskas, V. Kamuntavičienė [et al.], Kaunas, 2011, p. 152–154.
Lietuvos valstybės kūrėjai / Founders of the Lithuanian state. XVI–XX a. pirmosios pusės portretai. Tarptautinė dailės paroda, Vilniaus paveikslų galerija, 2003 m. liepos 6–spalio 15 d. Katalogas, t. 1: XVI–XIX a. portretai / Portraits from the 16th-19th centuries, sudarytoja L. Bialopetravičienė, Vilnius, 2006, p. 202.
„Mykolas Kazimieras Pacas“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų / Portraits of the Rulers and Magnates of the Grand Duchy of Lithuania from Museums in Ukraine / Портрети Великих князів і вельмoж Великого Князівства Литовського із українських музеїв, sudarytojai / compilers / упорядники V. Dolinskas, B. Verbiejūtė, Vilnius, 2012, p. 166–168.
Muzeum imienia Lubomirskich, przedm. E. Pawłowicz, Lwow, 1889, s. 184, poz. 432.
„Pacai“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės, vertė L. Račienė (iš Rody magnackie Rzeczypospolitej, Warszawa, 2009), Vilnius, 2010, p. 142–143.
Pacowie: materyjały historyczno-genealogiczne, ułożone i wydane przez J. Wolffa, Petersburg, 1885, s. 123–137.
Piwkowski W. „Konstanty Aleksandrowicz warszawski malarz-portrecista z ostatniej ćwierci XVIII wieku“, in: Rocznik Muzeum Narodowego w Warszawie, t. XXXI, Warszawa, 1987, s. 432, 459, poz. 68.
Przyboś A. „Pac Michał Kazimierz“, in: Polski Słownik Biograficzny, t. XXIV/4, z. 103, 1979, s. 721–728.
Samalavičius S., Samalavičius A. Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, Vilnius, 1998.
Sapjanskienė V. „Mykolas Kazimieras Pacas“, in: Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai, t. 1: LDK didieji etmonai ir sukilimų vadai, atsakingasis redaktorius ir sudarytojas G. Surgailis, Vilnius, 2008, p. 155–164.
Valeika H. „Pacas Mykolas Kazimieras“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XVII: Ona–Perizonijus, vyriausiasis redaktorius A. Račis, 2010, p. 205.
Сабодаш Т. Портрети дiячiв великого князiвства Литовського, Львiв, 2009, c. 54.
