XIX a. I p.
Matmenys: aukštis 2,7 cm, dugno skersmuo 16 cm, angos skersmuo 25 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Vakarinio korpuso prieigų archeologiniai tyrimai 2007–2010 m., radinių inv. Nr. 6001.
Matmenys: aukštis 2,4 cm, dugno skersmuo 15 cm, angos skersmuo 24,7 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Vakarinio korpuso prieigų archeologiniai tyrimai 2007–2010 m., radinių inv. Nr. 6008.
Matmenys: aukštis 1,4 cm, dugno skersmuo 17 cm, angos skersmuo 25,2 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Vakarinio korpuso prieigų archeologiniai tyrimai 2007–2010 m., radinių inv. Nr. 6007.
Matmenys: dugno skersmuo 14 cm, angos skersmuo 26 cm
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų teritorija. Rūmų vidinio kiemo 2005 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 6086.
Konservavo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 419/8260; 426/8267; 425/8266; 659/13083 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai).
Per 2009 m. archeologinius tyrimus Valdovų rūmų vakarinio korpuso prieigose buvo surastas mūrinis šulinys. Jis įrengtas XIX a. pradžioje, tarp XVI ir XIX a. datuojamų požeminių nuotekų kolektorių dalių. Šulinys buvo skirtas abiem kolektoriams prižiūrėti ir valyti. 1831 m. Rusijos caro Nikolajaus I (1825–1855) potvarkiu Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje įrengus karinę tvirtovę, kolektorius nustojo funkcionuoti. Tuo metu šulinys buvo užpiltas griuvenomis ir įvairiomis buitinėmis šiukšlėmis, tarp kurių daugiausia stiklinių ir fajansinių indų šukių.
Nuvalius ir suklijavus fajansinių indų šukes paaiškėjo, kad į kolektorių buvo primesta įvairių stalo serviravimo indų. Pažymėtina, kad visi indai balti, kai kurie dekoruoti reljefiniais ornamentais. Tuo metu Europoje buvo ypač populiarūs gausiu mėlynu, rausvu arba juodai baltu dekoru puošti fajansiniai indai. Iš bendros radinių masės išsiskiria lėkštės, ant kurių dugnelių įspausta karūna, po ja įrašas CLEWS WARRANTED STAFFORDSHIRE. Abipus karūnos – mažos raidės GR [George Rex] (pažodžiui: „Jurgis karalius“). XVIII–XIX a. Didžiąją Britaniją vienas po kito valdė du karaliai Jurgiai: Jurgis III (1760–1820) ir Jurgis IV (1820–1830). Paminėtina, kad karaliaus Jurgio monogramomis žymėta ir kita produkcija, pagaminta Anglijoje. Ženklinimas ant lėkščių datuojamas 1818–1834 metais.
Ženklas priklauso brolių Džeimso (James) ir Ralfo (Ralph) Klūsų (Clews) fajansinių dirbinių manufaktūrai, veikusiai 1813–1834 m. Kobridže, Stafordšyro grafystėje. Manufaktūra gamino nuo pačių paprasčiausių iki įmantriai ir gausiai dekoruotų indų. Brolių Klūsų verslas buvo glaudžiai susijęs su bendrovės „Bolton, Ogden & Co.“ veikla, ji produkciją dideliais kiekiais tiekė Rusijos imperijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų rinkoms. Žlugus pagrindiniams investuotojams, 1834 m. brolių Klūsų manufaktūra bankrutavo ir baigė savo veiklą Stafordšyro grafystėje.
Angliško fajanso dirbiniai Rusijos imperiją pasiekė Jekaterinos II (1729–1796) valdymo laikais. Didelė Rusijos rinka viliojo Anglijos fajanso gamintojus, tokius kaip Džosaja Vedžvudas (Josiah Wedgwood), Džosaja Spoudas (Josiah Spode), broliai Džeimsas ir Ralfas Klūsai. Produkcijos įvairovė, kaina ir kokybė tenkino tiek didikus, tiek vidurinės klasės atstovus. Jau apie 1830 m. fajansiniais indais serviruotas pasiturinčios šeimos pietų stalas buvo veikiau kasdienybė, o ne prabanga.
Greičiausiai prie angliško fajanso indų reikėtų priskirti ir per 2005 m. archeologinius kasinėjimus Valdovų rūmų vidiniame kieme rastą lėkštę banguotu pakraštėliu.
Žymiausias angliško fajanso indų rinkinys Rusijoje – imperatorės Jekaterinos II „Žaliosios varlės“ pietų servizas, pagamintas Džosajos Vedžvudo manufaktūroje 1774 metais. Servizas buvo skirtas Kekerekeksineno (išvertus iš suomių k. – „žaliosios varlės pelkė“) vietovėje naujai pastatytiems rūmams. Jį sudarė apie 950 indų 50–52 asmenims. Indams puošti panaudota apie 1 200 vaizdų su angliškais peizažais, parkais, sodais, dvarais. Taip pat ant kiekvieno indo puikuojasi žalios varlės atvaizdas.
Rusijos imperatoriškoji šeima indus užsakinėjo ir broliams Klūsams. 1825–1830 m. datuojamas indas su dvigalviu ereliu saugomas Londono Viktorijos ir Alberto muziejuje.
Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra
„Ralph & James Clews“, in: americanhistoricalstaffordshire.com, http://www.americanhistoricalstaffordshire.com/history/ralph-james-clews-potters-plagiarists [žiūrėta 2019-01-18].
„Сервиз из Англии, заказанный Екатериной II у компании Веджвуд и сыновья 41“, in: екатерина2.рф, https://xn--2-7sbasbsl1azs.xn--p1ai/%D0%B2%D0%B5%D1%89%D0%B8/%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B2%D0%B8%D0%B7/ [žiūrėta 2019-01-18].
Тарлыгина Д. „Английский фаянс в России в XVIII–XIX веках“, in: Журнал «Третьяковская галерея», 2016 02, No. 2 (51), https://www.tg-m.ru/articles/2-2016-51/angliiskii-fayans-v-rossii-v-xviii-xix-vekakh [žiūrėta 2019-01-18].
