50 eurų moneta, skirta signatarams

50 eurų moneta, skirta signatarams
Aktualu iki 2019-02-24

Monetos dailininkas Liudas Parulskis
Monetos skaitmeninį reljefą atliko dailininkas Giedrius Paulauskis
Moneta nukaldinta UAB Lietuvos monetų kalykla, Lietuva, 2018 m.
Auksas
Skersmuo 16,00 mm, svoris 7,78 g
Tiražas 4 000 vnt.
Įrašas averse – LIETUVA, 1918 VASARIO 16-OJI, 2018, monetos nominalas 50 ir gamintojo logotipas
Įrašas reverse – VALSTYBĖS ATKŪRIMAS, 100
Inv. Nr. VR N-421
2018 m. perdavė Lietuvos bankas

Aptariama moneta yra iš serijos „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui“. Be jos, šiai serijai priklauso 20 eurų moneta, skirta teisinei sistemai; 10 eurų moneta, skirta ginkluotosioms pajėgoms ir sukarintoms struktūroms; 5 eurų moneta, skirta diplomatijai. Serijos monetos – žiedo formos, viena į kitą suneriamos. Ant kiekvienos monetos averso yra išdėstyti atskiri Vyčio elementai – sunėrus visas monetas, jie suformuoja vientisą Vyčio vaizdą. Nuo centre komponuojamos auksinės monetos prasideda ir per visas monetas nusidriekia stilizuoti spinduliai. Reljefai, piešiniai ir skirtingų lygių matinis paviršius monetose išgauti kaldinimo įrankiais, jie pagaminti naudojant naujausias graviravimo lazeriu technologijas.

50 eurų moneta skirta paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, jos kūrėjams – signatarams pagerbti. Signataras (lotynų k. signator  „liudytojas; prispaudžiantis antspaudą“) – asmuo, kartu su kitais pasirašantis ypač svarbų valstybinės reikšmės susitarimą arba pareiškimą. Lietuvoje pirmieji signatarai yra Vasario 16-osios Aktą pasirašę Lietuvos Tarybos nariai.

Anot prof. dr. Zenono Butkaus, atkurtas valstybingumas lėmė Lietuvos visuomenės posūkį modernumo linkme. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas ir to meto visuomenės lūkesčiai buvo įkūnyti modernumo principais grįstoje 1918 m. vasario 16 d. atkurtoje Lietuvos valstybėje. Įveikusi vidinius nesutarimus ir mesdama iššūkį Lietuvą valdžiusiai vokiečių administracijai, Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. priėmė Nepriklausomybės Aktą, kuriuo skelbė, kad atkuriama demokratiniais principais grindžiama Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi.

Nepriklausomybės idėja puoselėta ir skelbta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose lietuvių susitelkimo vietose. Jai pritarė Berno, Lozanos, Stokholmo lietuvių konferencijos, JAV lietuvių forumai, Rusijos tautų kongresas Kijeve. Formavosi tikras lietuvių nepriklausomybės sąjūdis, atsisakantis atkurti valstybingumą sukilimo būdu, prievartos priemonėmis, norintis tai pasiekti diplomatiniais, politiniais, teisiniais veiksmais. Rūpintasi, kad paskelbtoji Nepriklausomybė būtų pripažinta tarptautiniu mastu, kad ji būtų įtvirtinta pačioje Lietuvoje. Pirma ją pripažino Vokietija 1918 m. kovo 23 dieną.

Prof. dr. Zenonas Butkus pabrėžia, kad Lietuvos vyriausybė dar 1918 m. gruodžio 3 d. perėmė iš vokiečių valdžios teismus, ir jie, nepraėjus nė dviem savaitėms, pradėjo ginti mūsų valstybės gyventojų teises. Kartu su teismais kaip integrali jų dalis ėmė veikti ir advokatūra. Advokatais buvo dirbę signatarai Antanas Smetona, Mykolas Biržiška ir Jonas Vileišis. Kartu su kitais 17 signatarų jie tapo visos Lietuvos žmonių advokatais. Tik 22 metus gyvavusios 1918 m. vasario 16 d. atkurtos valstybės laimėjimų, jos išugdyto patriotizmo, moralinių vertybių negalėjo palaužti net okupacijų penkiasdešimtmetis. Tomis vertybėmis remdamiesi, jų įkvėpti, galėjome vėl atkurti valstybingumą 1990 m. kovo 11-ąją.

Monetos averse matyti Lietuvos Respublikos herbo simbolis Vytis, užrašai LIETUVA, 1918 VASARIO 16-OJI, 2018, monetos nominalas – 50 eurų – ir gamintojo logotipas. Monetos reverse pavaizduoti užrašai VALSTYBĖS ATKŪRIMAS, 100; Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, 1918 m. vasario 16 d. pasirašiusių istorinį Lietuvos Tarybos dokumentą, skelbiantį, kad atkuriama Lietuvos valstybė, parašų faksimilės. Monetos briauna lygi. Moneta įdėta į reprezentacinę dėžutę.

Medžiagą parengė Toma Zarankaitė-Margienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Panaudota literatūra
Butkus Z. „Lietuvą laisvės keliu vedę signatarai, diplomatai, kariai, teisininkai“, in: lb.lt, https://www.lb.lt/uploads/documents/files/musu-veikla/grynieji-pinigai/kolekcines-progines-monetos/lankstinukai/100_meciui_lankstinukas_lt.pdf [žiūrėta 2019-01-17].
„50 Eur moneta, skirta signatarams (iš serijos „Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui“)“, in: https://monetos.lb.lt/shop/view/50-signat-au-km [žiūrėta 2019-01-17].
„Signataras“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/Straipsnis/signataras-105626 [žiūrėta 2019-01-17].

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2019-02-18 Atnaujinta: 2019-02-15 15:17
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika