Koklis su Vazų dinastijos herbu

Aktualu iki 2019-04-28

XVII a. I p.
Degtas molis, polichrominė glazūra
22,3 x 20,7 cm
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų vidinio kiemo 2005 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 1501.
Konservavo Aušra Lukaitytė, rest. prot. Nr. 123/266 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rūmų vidiniame kieme, XVII a. antroje pusėje iškastoje ir daugiausia XVI–XVII a. koklių duženų pripildytoje duobėje, surastas koklis su iš Švedijos kilusios Vazų giminės heraldiniais ženklais. Ši dinastija apie 80 metų (1587–1668) valdė Lenkijos Karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.

Koklyje pavaizduota baltos ir geltonos spalvų glazūra dengtų akantų lapų skraistė. Joje matyti voliutomis puoštas herbinis skydas su heraldiškai į dešinę nusileidžiančiu kaspinu. Skydas dengtas vienspalve, turkio spalvos glazūra. Skydo centre pavaizduotas Vazų dinastijos herbas – Javų pėdas. Jis dengtas auksą simbolizuojančia geltonos spalvos glazūra. Skydą vainikuoja uždaro tipo karališka auksinė karūna. Koklio fonas tamsiai mėlynos spalvos.

1610 m. rūmus smarkiai nusiaubė gaisras. Po to jie buvo rekonstruojami. Manoma, kad tuomet atnaujinant interjerus panaudotos architektūrinės detalės ir krosnių kokliai su Vazų dinastijos heraldiniais motyvais. Atrodo, kad Vazų giminės heraldiniais ženklais buvo puoštas Vilniaus pilies vartų centrinis portalas, rezidencinių rūmų pagrindinių vartų ir kitų patalpų portalai ir židiniai.

Kiti Vilniaus Žemutinėje pilyje aptikti radiniai su Vazų dinastijos herbu:
koklis su Abiejų Tautų Respublikos herbu;
koklis su Vazų giminės herbu;
architektūrinė detalė su Vazų herbu;
prie Vilniaus pilies vartų surasta architektūrinė detalė.

Medžiagą parengė Gintautas Striška
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Rimša E. „Vazų heraldikos atspindžiai Lietuvos viešajame gyvenime“, in: Lietuva–Lenkija–Švedija: Europos dinastinės jungtys ir istoriniai kultūriniai ryšiai / LITHUANIA–POLAND–SWEDEN: European Dynastic Unions and Historical-Cultural Ties, sudarytojai / compiled by E. Saviščevas, M. Uzorka, Vilnius, 2014, p. 514–539.
Tautavičius A. „Radiniai su Vazų herbu ir karūna“, in: Kultūros barai, 1991, Nr. 5, p. 67–69.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kredensas

20250609

Prancūzijos karaliaus Karolio VIII pradėti ir jo įpėdinių Liudviko XII ir Pranciškaus I vykdyti Italijos karai netikėtai padarė labai didelę įtaką meno raidai. Per 1494–1559 m. karus Prancūzijos kariuomenė buvo užėmusi Florenciją, Romą ir Neapolį. Žmonės, užaugę gotikos aplinkoje, pirmą kartą pamatė naujoviškus renesansinius miestus, rūmus, paveikslų pilnas dirbtuves ir dar daug visko, kas juos labai domino ir skatino įsigyti ar kitais būdais parsivežti į savo gimtinę. Amžininkai mini, kad iš Italijos į Prancūziją keliavo ilgos vilkstinės, prikrautos įvairių daiktų. Kartu vyko meistrai – dailininkai, auksakaliai, skulptoriai ir net baldžiai. Luaros slėnyje tuo metu pradėtos atkurti ar statyti valdovo ir jam artimų didikų rezidencijos, į kurias persikėlė valdovo dvaro gyvenimas, atsirado pirmieji šalyje renesanso ženklai. Naujasis stilius ilgainiui išplito po visą Prancūziją, buvo pastebimas ir baldų puošyboje.
Pirmieji kredensai (it. credenza – indauja) sukurti XV a. Italijoje. Pradžioje tai buvo neaukštos spintelės, puoštos drožinėtais elementais. XVI a., sekant prancūzų meistrais, pradėti gaminti dviaukščiai kredensai. Dviejų dalių kredensas, vadinamasis armoire à deux corps, atsirado Paryžiuje valdant Prancūzijos karaliui Henrikui II (1519–1559). 

 

Plačiau

Publikuota: 2019-04-22 Atnaujinta: 2019-04-19 09:58
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika