XVI–XVII a.
Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies Radvilų rūmų (III oficinos) ir Pilies kalno vakarinės atraminės sienos teritorijos archeologinių tyrimų 1998 m. ataskaita, Vilnius, 1999, radinio inv. Nr. 710.
1998 m. tyrinėjant Radvilų rūmus ir jų aplinką Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rasta plyta su katės pėdučių žymėmis. XVI–XVII a. datuojamame dirbinyje gerai įsispaudusios dvi pėdutės. Kairės kojos įspaudo dydis 27 x 27,6 mm, gylis 3 mm. Kito pėdsako įspaudo dydis 25 x 26 mm, giliai įsispaudusi vėlgi tik dešinioji pusė. Vertinant pėdų pokrypį ir įspaudų gylį, galima manyti, kad katė eidama sukosi į dešinę pusę. Įmanoma teigti, kad į ką tik pagamintą plytą įmynusi katė priklausė Vilniuje arba jo apylinkėse plytas gaminusiam amatininkui.
Kalbant apie kates Lietuvoje, reikia pažymėti, kad kol kas žinių turime gana nedaug. Daugiausia informacijos apie jas suteikia zooarcheologinių tyrimų duomenys. Naminių kačių Lietuvoje istoriją įprastai pradedame skaičiuoti nuo Viduramžių. Seniausi Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje surasti kačių kaulai datuojami XIII a. pabaiga – XIV amžiumi. XIV a. pabaiga datuojamų kačių kaulų taip pat aptikta Kernavės mieste ir Maišiagalos piliakalnyje. Gali būti, kad seniausios katės liekanos rastos 2016 m. tyrinėjant Alytaus piliakalnio papėdės gyvenvietę. Tačiau čia kaulai aptikti maišytame sluoksnyje su III–XIII a. radiniais, tad tiksliau datuoti gyvūną kol kas sudėtinga.
Medžiagą parengė Povilas Blaževičius, Giedrė Piličiauskienė
Fotografas Povilas Blaževičius
Panaudota literatūra
Blaževičius P., Dambrauskaitė N., Luik H., Piličiauskienė G., Rumbutis S., Zarankaitė-Margienė T. Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo. Monografija, Vilnius, 2018.
