Avalynės sagtys

Aktualu iki 2019-09-15

XVIII a.
Vario lydinys, stiklas
Matmenys: 3 x 2,6 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso ir rūmų vidinio kiemo tyrimai 2001 m. Radinio inv. Nr. 197.
Restauravo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 154/1196 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Metalo tyrimus atliko Aldona Skučienė, tyrimo Nr. MT-79/558 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m. Radinio inv. Nr. 163.
Restauravo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 304/5160 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Avalynė su sagtimis Europoje žinoma jau nuo XIII amžiaus. Tačiau tik XVII a. pabaigoje sagtys buvo ne tik funkciniai apavo elementai, bet ir pagrindiniai papuošimai, pakeitę iki tol madingus kaspinus. Ši mada prasidėjo Prancūzijos karaliaus dvare XVII a. pabaigoje ir gana greitai išplito visoje Prancūzijoje bei kitose Europos šalyse. Visą XVIII a. sagtys puošė įvairių socialinių sluoksnių tiek moterišką, tiek vyrišką avalynę. Apavo su sagtimis populiarumą liudija įdomus faktas, užfiksuotas XVIII a. Paryžiaus policijos protokole. Jame remiantis atlikto tyrimo duomenimis teigiama, kad kaspinais arba kitokiais batraiščiais surišamus batus vietoj avalynės su sagtimis tebeavi tik homoseksualūs asmenys, kurie viešose vietose vieni kitus atpažįsta būtent pagal šį požymį.

XVIII a. avalynė buvo siuvama gana paprasta ir vienoda. Vyriški pusbačiai ar bateliai dažniausiai būdavo juodos spalvos, su pakulne. Puošnesnis buvo tik prabangus moteriškas apavas, jam pasiūti naudoti spalvingi ir dekoratyvūs audiniai. Avalynės sagtys buvo lengvai nuimamos, pritaikomos įvairiam apavui pagal poreikį ar įgeidį. Jos leido greitai ir paprastai pakeisti nuobodžios avalynės išvaizdą. Kartu nurodydavo asmens užimamą socialinę bei turtinę padėtį.

Minėtos sagtys gamintos iš vario, švino, alavo lydinių, atskiros detalės iš geležies. Jų metalinis lankelis būdavo puošiamas ornamentais, inkrustuojamas emaliu, perlamutru ir stiklo akutėmis. Prabangios sagtys gamintos iš aukso, sidabro, puoštos brangiaisiais ir pusbrangiais akmenimis. Tokios sagtys dažnai būdavo vertingesnės už pačią avalynę: http://collections.vam.ac.uk/item/O115200/pair-of-buckles-,unknown/, https://www.pinterest.com/pin/570479477798606596/. Ilgainiui sagtys gamintos vis didesnės. Tai nulėmė ir jų formos pokyčius: sagtys būdavo išlenkiamos pagal pėdos keltį. Pastarasis bruožas leidžia jas skirti nuo kitų sagčių, naudotų diržams, pentinų dirželiams ir kitiems aprangos elementams susegti. Panašiomis sagtimis buvo susegamos trumpos kelnės žemiau kelių, o nuo XVIII a. antros pusės imtos puošti ir skrybėlės.

Ši mada prasidėjo Prancūzijoje, čia ir baigėsi. 1789 m. prasidėjus revoliucijai lygybės principas buvo įkūnytas ir avalynėje: Paryžiaus gyventojai buvo kviečiami aukoti sidabrines ir auksines sagtis patriotiniam fondui. Puošni aukštakulnė avalynė su sagtimis pasidarė nebemadinga. Ją pakeitė paprastesnis, raišteliais surišamas apavas.

Dvi pristatomos sagtys rastos per archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, XVIII–XIX a. kultūriniame sluoksnyje. Kaip ir daugelis kitų radinių, jos aptiktos atskirai nuo avalynės. Sagtys ovalo formos, pagamintos iš vario lydinio, inkrustuotos skaidraus stiklo akutėmis. Jų ašelės ir liežuvėliai neišlikę. Sprendžiant iš gana paprastų jų gamyboje panaudotų medžiagų, sagtys priklausė ne itin aukšto socialinio statuso asmeniui, veikiausiai tai buvo paprasto XVIII a. miestiečio avalynės aksesuarai.

Šiuos archeologinius radinius galite pamatyti, aplankę Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijas.

Medžiagą parengė Jurgita Kalėjienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Goubitz O., Van Driel-Murray C., Groenman van Waateringe W. Stepping Through Time. Archaeological Footwear from Prehistoric Times until 1800, Zwolle, 2007.
Puškorius A. „Senojo odinio apavo terminija“, in: Lietuvos archeologija, t. 30, Vilnius, 2007, p. 229–256.
Riello G. The Boot and Shoe Trades in London and Paris in the Long Eighteenth Century. PhD Thesis in History, London, 2002, http://discovery.ucl.ac.uk/1317575/1/252007.pdf [žiūrėta 2019-06-28].
Whitehead R. Buckles 1250-1800, Chelmsford, 1996.
 „A la bastille!“, in: costumehysteric.blogspot.com, http://costumehysteric.blogspot.com/2013/07/a-la-bastille.html [žiūrėta 2019-06-28].

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Prancūzijos Didžiosios armijos 85-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga

20240408

Per daugelį metų trukusius nuoseklius archeologinius kasinėjimus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų teritorijoje surinkta gana gausi, įvairių laikotarpių sagų kolekcija. Aprašomos sagos averse pavaizduotas lauro šakelių įrėmintas skaičius „85“. Virš skaičiaus ir lapelių yra taškelis, o reverse – išlikę kilpos, skirtos sagai prisiūti, fragmentai. Tai Prancūzijos Didžiosios Armijos (pranc. La Grande Armée) 85-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga.

Plačiau

Publikuota: 2019-09-09 Atnaujinta: 2019-09-05 17:28
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika