XVI a. pr.
Degtas molis, glazūra
Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso prieigų archeologinių tyrimų 2002 m. ataskaita, radinių inv. Nr. 5110, 5145, 5151.
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio ir rytinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2003–2004 m. ataskaita, radinių inv. Nr. 4545, 4546.
Šiuo metu Vilniaus pilių teritorijoje rasti keturių koklių su heraldine liūto figūra fragmentai. Jie aptikti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų šiaurinio korpuso išorės aplinkoje, ties valdovo ir Radvilų valdas ribojančia atitvarine siena.
Keturkampių plokštinių koklių centre matyti heraldinis liūtas – jis vaizduojamas stovintis piestu su pražiotais nasrais. Liūto galvą puošia karūna, o uodega perauga į dvigubą gotikos stiliui būdingą ornamentą.
Geriausiai išlikusio koklio plokštės apačioje dešiniajame kampe taip pat yra nedidelio žvėrelio figūra. Šis koklis maždaug 19,5 x 19,5 cm dydžio. Jo rėmelis be ornamento, nuo plokštės atskirtas dvigubu iškiliu voleliu, vidurinė dalis masyvi ir įgaubta. Koklio plokštė ir liūto figūra dengtos žalios, mažas gyvūnėlis baltos, o rėmelis rudos spalvos glazūra.
Kiti trys kokliai su heraldiniu liūtu išlikę tik fragmentiškai. Iš jų vieno koklio plokštė dengta tamsiai žalia, antro – tamsiai ruda glazūra, o trečiojo fragmento su rėmeliu – ruda ir žalia glazūromis. Kokliuose liūtas heraldiškai pasisukęs į kairę pusę. Taip liūto figūra pavaizduota jau XV a. pradžios kokliuose, rastuose Čekijoje ir Vengrijoje.
Lounovicuose (Louňovice pod Blaníkem) rastas koklis, XV a.
Mnichovicėje (Mnichovice), prie Prahos (Praha), rastas koklis, XV a. pab. – XVI a. pr.
Kai kurie tyrinėtojai mano, kad tai, jog liūtas heraldiškai žvelgia į kairę pusę, yra koklininko klaida: pagamintoje matricoje „teisingai“ pasisukęs liūtas koklyje atspaustas atvirkščiai. Herbas priskiriamas Čekijos karalystei.
Šių koklių atsiradimas Vilniaus pilių krosnyse siejamas su Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio (1440/1447–1492) ir Elžbietos Habsburgaitės (1436–1505) vaikų suformuota vadinamąja „Jogailaičių imperija“. Kazimiero Jogailaičio sūnūs Aleksandras (1492/1505–1506) ir Žygimantas Senasis (1506–1548) buvo Lenkijos karaliai ir Lietuvos didieji kunigaikščiai, o vienas brolių – Vladislovas – buvo Čekijos (1471–1516), Vengrijos ir Kroatijos karalius (1490–1516).
Atrodo, kad XVI a. pirmoje pusėje rūmų menes puošusios koklių krosnys jau buvo griaunamos. Greičiausiai tai susiję su itin intensyviais Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos pokyčiais XVI a. viduryje – didžiųjų kunigaikščių rūmų vakarinio ir šiaurinio korpusų plėtra ir Mikalojaus Radvilos Rudojo rūmų ties Pilies kalno vakariniu šlaitu statyba.
Medžiagą parengė Gintautas Striška
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Rita Manomaitienė
Panaudota literatūra
Edit K., Tibor S. A visegrádi királyi palota kályhái és kályhacsempe leletei, Visegrád, 1998.
Ernée M. Gotické kamnové kachle z hradu a zámku v Českém Krumlovĕ / Gotische Ofenkacheln aus der Burg und Schloss in Český Krumlov, České Budějovice–Praha, 2008.
Katalynas K. Vilniaus kokliai XV–XVII amžiuje, Vilnius, 2015.
Rackevičius G. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas, Vilnius, 2012.
