Pieninio stiklo bokalas

Pieninio stiklo bokalas
Aktualu iki 2020-01-05

XVI a. pab. – XVII a. pr.
Stiklas, formavimas
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarų korpuso ir jo prieigų 2004 m. tyrimai, radinio inv. Nr. S114.
Restauravo Alvyra Mizgirienė, rest. prot. Nr. 26/169 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

2004 m. archeologai Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų vakariniame korpuse, XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia datuojamame sluoksnyje, aptiko 27 stiklo šukes. Iš jų buvo sudėliotas bokalo fragmentas su kampuota ąsa – tai beveik pusė indo. Bokalas neįmantrios, cilindro formos, jam išskirtinumo suteikia netipiška nepermatoma balta stiklo spalva.

Kad mokėta baltai spalvinti stiklą, yra žinoma iš seniausių archeologinių radinių – įvairiaspalvių, su baltomis gijomis, puoštų stiklinių karolių arba buteliukų yra rasta jau Senojoje Egipto karalystėje ir Mesopotamijoje. Bespalvį stiklą nesudėtinga nudažyti įvairiomis spalvomis, tiesiog į stiklo masę reikia įdėti nedidelį kiekį dažomųjų medžiagų. Skirtingais laikotarpiais, norint išgauti nepermatomą baltą stiklo masę, buvo naudojami įvairūs drumstikliai ir priedai – fluoro junginiai, fosfatai, arseno trioksidas, stibio, cirkonio, talko, cinko, alavo junginiai. Šie komponentai ir įvairios jų kombinacijos bespalvei stiklo masei suteikia baltos spalvos intensyvumą, atspalvį ir permatomumo lygį.

Baltai spalvintą stiklą mėgo ir romėnai. Romos imperijoje I a. pr. Kr. alavo oksido ar stibio oksido priemaišomis baltai dažytomis stiklinėmis mozaikinėmis plytelėmis būdavo dekoruojamos sienos, kolonos, nišos. Baltas stiklas taip pat naudotas gaminant kamėjinį stiklą, kaip pusbrangių akmenų, tokių kaip kalcedonas, agatas, oniksas, imitacijos. Iš šio laikotarpio išlikę savo sudėtingu meistriškumu itin stebinantys kamėjinio stiklo pavyzdžiai, tokie kaip Portlando vaza arba Mėlynoji vaza, aptikti kasinėjant Pompėjos teritoriją.

Technologija ilgus metus buvo primiršta, tačiau naujai suklestėjo Renesanso epochoje Venecijoje, kai Europoje prasidėjo porceliano bumas ir nepermatomas baltas stiklas pradėtas naudoti kaip ekonomiškas, labai brangaus kiniško porceliano pakaitalas. Atradimo autoriumi laikomas XV a. Murano saloje dirbęs stiklo meistras Angelo Barovier, kuris pradėjo stiklo masę dažyti alavo, stibio ir arseno oksidais, o toks stiklas vėliau imtas vadinti pieniniu stiklu. Jo pavadinimas kildinamas iš itališko žodžio lattimo (liet. pienas).

XVII a. pabaigoje prasidėjus ekonominei Venecijos krizei stiklo meistrai išplito po kitas šalis, taip savo žinias ir technologijas paskleisdami po visą Europą, o savo patirtį pritaikydami prie vietinių tradicijų ir skonio. XIX a. viduryje pieninio stiklo gaminius pamėgo Prancūzijos elitas. Dar vėliau, XIX–XX a., buvo sekama prancūzų aukštuomenės pavyzdžiu, ši mada išplito į kitas šalis. Pieninio stiklo gaminiai tapo labai populiarūs, jų mėgėjai ir kolekcininkai pradėjo burtis į klubus, Jungtinėse Amerikos Valstijose net įkurta Nacionalinė pieninio stiklo kolekcininkų draugija bei leidžiamas naujienlaiškis „Nepermatomos naujienos“ (angl. Opaque News).

Kur tiksliai pagamintas Valdovų rūmų teritorijoje surastas bokalas, nėra nustatyta, tačiau bokalai, kaip stalo indai, buvo paplitę Šiaurės ir Rytų Europos valstybėse silpniems alkoholiniams gėrimams gerti. Šis stiklas savo dydžiu, forma, kampuota rankena ir balta spalva panašus į to paties laikotarpio fajansinį bokalą, aptiktą kasinėjant rūmų teritoriją.

Daugiau apie Valdovų rūmuose eksponuojamus bokalus galite sužinoti čia

Medžiagą parengė Deimantė Baubaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Bagdzevičienė J., Kruopaitė L. Pigmentai ir dažikliai restauruojant kultūros vertybes, Vilnius, 2005, p. 183.
Davison S. Conservation and Restoration of glass, United Kingdom, 2008, p. 76–79, 107.
Strazdas K. Stiklo technologija, Vilnius, 1978, p. 63.
Ланцетти А. Г., Нестеренко М. Л. Изготовление художественного стекла, Москва, 1987, с. 31.
„HGE08 Pompeii. Herculaneum Gate East Side. Tomba del vaso di vetro blu. Tomb of the blue glass vase“, in: pompeiiinpicture.com, https://pompeiiinpictures.com/pompeiiinpictures/Tombs/tombs%20hge08.htm [žiūrėta 2019-12-09].
„Fenton Art Glass: The History of Milk Glass“, in: bohaglass.co.uk, https://www.bohaglass.co.uk/fenton-art-glass-history-milk-glass/ [žiūrėta 2019-12-09].

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Prancūzijos Didžiosios armijos 21-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga

Prancūzijos Didžiosios armijos 21-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga

20260713

Tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus archeologijos rinkinyje saugomų sagų kolekcijos išsiskiria Prancūzijos imperijos Didžiosios armijos (pranc. Grande Armée) uniforminės sagos. Nors tai smulkūs aprangos elementai, jie tiesiogiai siejasi su Napoleono epocha. Iš viso šiai grupei priskiriama 15 sagų, priklausiusių 11 skirtingų Didžiosios armijos karinių vienetų.
Pristatoma saga yra apvali, plokščia, su ranteliu pakraštyje, pagaminta štampavimo būdu iš vario lydinio. Centre pavaizduoti skaitmenys 2 (arabiškas) ir I (romėniškas), juos juosia į vidų užlenktais galais augalo šakų vainikas su tašku viršuje. Reverse matyti keturgubos kilpelės, skirtos sagai prisiūti prie uniformos, žymės. Skaitmenys nurodo sagos priklausymą 21-ajam linijiniam pėstininkų pulkui.
21-asis linijinis pėstininkų pulkas (pranc. 21e Régiment d'infanterie de Ligne) laikomas vienu garbingiausių Prancūzijos kariuomenės dalinių, pasižymėjusių drąsa ir ištikimybe. Pulkas įkurtas 1589 metais.

 

Plačiau

Publikuota: 2019-12-30 Atnaujinta: 2019-12-27 15:58
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika