Medalis „Lithuania 1918–1968“

Medalis „Lithuania 1918–1968“
Aktualu iki 2020-02-16

Autorius nežinomas
Kanada, 1968 m.
Išleido Toronto lietuvių filatelistų ir numizmatų draugija
Bronza, sidabras (?), kalyba
Skersmuo 40,4 mm
Įrašas averse – LITHUANIA / 1918–1968
Įrašas reverse – TORONTO / LITHUANIAN / PHILATELIC - / - NUMISMATIC / SOCIETY, apačioje – WELLINGS
Inv. Nr. VR N-299
2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalis „Lithuania 1918–1968“ skirtas Lietuvos Respublikos atkūrimo penkiasdešimtmečiui paminėti. Šio medalio išleidimas yra vieša egzode gyvenusių lietuvių intelektualų deklaracija apie Lietuvos valstybingumą. Ji primena, kad, nepaisant tuo metu Sovietų Sąjungos vykdytos Lietuvos okupacijos, Toronto lietuvių filatelistų ir numizmatų draugija (Kanada) minėjo Lietuvos Respublikos atkūrimo penkiasdešimtmetį.

Medalio aversas – Juozo Zikaro (1881–1944) žymios skulptūros „Laisvė“ (1921, pastatyta – 1928) atvaizdo interpretacija. Medalyje pavaizduota figūra, žengianti saulės paviršiumi, dešinėje rankoje laikanti vėliavą, o kairėje – sutraukytas grandines. Jai virš galvos matyti raitelis. Medalio reverso viršuje pavaizduotas Kanados simbolis – Klevo lapas, o apačioje – Gediminaičių stulpai.

Medalio autorius nežinomas, tačiau medalyje yra Kanadoje veikusios kalyklos „Wellings“ pavadinimas. Medalis nukaldintas iš bronzos, dengtas sidabru (?). Yra žinomi šio medalio, kaldinto tik iš bronzos, variantai.

Medžiagą parengė Toma Zarankaitė-Margienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Panaudota literatūra
Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2016–2017. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, T. Zarankaitė-Margienė, Vilnius, 2017, p. 108–109.
„Zikaras Juozas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 25, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2014, p. 600–601.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Rašalinė

Rašalinė

20251110

XV a. rašalines naudojo tik raštinga visuomenės dalis – tie, kurie turėjo mokėti rašyti dėl savo užimamų pareigybių: raštininkai, iždininkai ir kt. Remiantis archeologiniais duomenimis, žinoma, kad viena pagrindinių to laikotarpio raštininkų naudotų kanceliarijos priemonių – rašalinės. Jos buvo tekintos iš kaulo, drožtos iš rago, lietos iš metalo ar lipdytos, žiestos iš molio. Nuo XV a. rašalinės pradėtos gaminti taip, kad jas būtų patogu nešioti, – su dangteliais, neretai pritvirtintos prie diržo. Tai leido raštininkams būti mobiliems, keliauti ir dirbti ne vienoje vietoje. Dažniausiai naudotas juodas rašalas. Spalvotas rašalas (mėlynas, raudonas) – prabangesnis (jo ir gamyba buvo brangesnė), naudotas taupiau.
Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritoriją XV a. sluoksnyje rasta išskirtinės išvaizdos rašalinė. Ji pagaminta iš pilkos molio masės, lipdyta, dengta rusvai žalia glazūra, sveika. Rašalinė vandens paukščio pavidalo, su skyle nugaroje (rašalui laikyti), snapas ir uodega nulūžę. Ji dekoruota geometriniu ornamentu. Paprastos rašalinės pasižymėjo funkcionalumu, buvo mažai dekoruotos. Prabangesnės galėjo būti profiliuotos, puoštos įmantresnėmis figūrinėmis detalėmis. Rašalinių išvaizda neretai priklausė nuo savininko statuso – kuo aukštesnes pareigas ar statusą užėmė žmogus, tuo puošnesnė buvo ir jo rašalinė. 

 

Plačiau

Publikuota: 2020-02-10 Atnaujinta: 2020-02-07 13:13
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika