XV a. vid. ‒ XVI a. pr.
Matmenys: 2,8 x 1,9 cm
Vario lydinys
Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų šiaurinio korpuso prieigų 2002 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 2951.
Konservavo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 209/8050 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai).
Iš visų per archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje rastų knygų apkalų daugiausia aptikta įvairių tipų užsegimų ir jų dalių. Dažniausiai knygos būdavo susegamos dviem užsegimais, kurie tvirtinti knygos viršutinėje ir apatinėje dalyje. Pavieniais atvejais naudoti vienas arba trys užsegimai.
Knygas susegti reikėjo dėl dviejų priežasčių. Pirma, surišus knygų puslapius ir pritvirtinus prie jų medinius viršelius, įrišimas tapdavo standus ir nelankstus, todėl knygų pakraštys „išsižiodavo“. Taigi užsegimai padėdavo išlaikyti taisyklingą, patogesnę saugoti knygos formą.
Antra, ankstyvųjų knygų pergamentą, o vėliau – ir popierių galėjo deformuoti temperatūros ar drėgmės pokyčiai, tad knygos viršelių svoris ir susegimų spaudimas neleisdavo popieriui susibanguoti ar kitaip pakisti.
Valdovų rūmų aplinkoje rasti knygų užsegimai yra įvairių formų, skirtingai dekoruoti, o tai patvirtina, kad nemaža jų dalis atkeliaudavo iš užsienio. Be to, vietiniai knygrišiai galėjo pirkti jau pagamintus metalinius susegimus, kuriuos pritaikydavo gautiems užsakymams.
Iš kitų Valdovų rūmų teritorijoje rastų knygų apkalų ši XIX a. perkasimo pažeistame sluoksnyje rasta knygos užsegimo dalis išsiskiria ornamentu. Tai stačiakampio formos, iš dviejų plokštelių sudarytas apkalas. Vienas apkalo galas turi dvi smulkias kniedes, kuriomis buvo pritvirtintas prie odinio dirželio, kitas ‒ ištęstos formos kabliuką, skirtą knygai susegti (3 pav.). Pagrindinė apkalo plokštė puošta barzdoto (?) vyro profiliu. Ryškiai matoma stambi vyro nosis ir lūpos, žemyn nuleistais kampučiais, kurie asocijuojasi su neigiamomis emocijomis. Vyras dėvi kepurę smailėjančiu galu ir yra pasisukęs veidu į augalą, turintį du žvaigždės formos žiedus. Šioms dviem figūroms kontrastą sukuria smulkiai užbrūkšniuotas fonas. Kadangi dirbinys yra užsegimo dalis su kabliuku, ji buvo tvirtinama prie knygos storį atitinkančios odinės juostelės ir nuolat liečiama atsegant ar užsegant skaitomą knygą. Tad radinio paviršius ir ornamento detalės yra gerokai nusitrynusios.
Žinomi analogai leidžia spėti, kad tokiu pat vyro atvaizdu buvo puoštas ir apkalas su strypeliu kilpelei, tvirtintas prie knygos viršelio, o galbūt ir plokštelė knygos nugarėlėje, skirta pritvirtinti priešingą odinės juostelės galą (4 pav.). Knygos su pagal identišką apkalo matricą pagamintais užsegimais yra saugomos Niurnbergo, Rostoko, Barto, Berlyno, Greifsvaldo ir kitų Vokietijos miestų bibliotekose.
Barzdoto vyro profilis su žvaigždės formos gėlių žiedais yra vienas iš penkių pagrindinių knygų apkalų, kurie XV‒XVI a. buvo gaminami Niurnberge, siužetų. Tokio siužeto apkalai daryti meistro Šedelio (Schedel) dirbtuvėse. Niurnbergo knygų apkalai buvo pagaminami iš anksto ir parduodami knygrišiams, o šie, minimaliai pakoregavę apkalus, naudojo juos įvairioms knygoms įrišti. Tai lėmė, kad Niurnberge pagaminti knygų apkalai paplito po visą Europą, o Vokietijoje jais puoštų knygų turi kiekviena biblioteka.
Daugiau apie knygų susegimus:
https://www.valdovurumai.lt/lankytojams/savaites-eksponatas/XVII-XVIII-a-knygos-apkalas
https://www.valdovurumai.lt/lankytojams/savaites-eksponatas/knygos-apkalas
https://www.valdovurumai.lt/lankytojams/savaites-eksponatas/knygu-susegimai
Medžiagą parengė Aistė Kazimieraitytė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra
Adler G. Hanbuch Buchverschluss und Buchbeschlag, Wiesbaden, 2010.
Rackevčius G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso prieigų archeologinių tyrimų 2002 m. ataskaita, Vilnius, 2003.
Cicėnienė R. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rankraštinės knygos kultūra (iki XVI a. antrosios pusės). Daktaro disertacija, Vilnius, 2011.
