XIII a. pab. – XIV a. I ketv.
Kaulas; 1 x 1 x 1 cm
Blaževičius P. Vilniaus pilių teritorijos su įtvirtinimais, pastatais ir jų liekanomis (u. k. 1791) (Vilniaus m.) detaliųjų archeologinių tyrimų 2019 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 2535.
2019–2020 m. atliekant archeologinius tyrimus, Valdovų rūmų G rūsyje aptikta retų, unikalių XIII a. pabaiga – XIV a. pirmu ketvirčiu datuojamų radinių: auksuotų, tapytų stiklo taurių fragmentų iš Artimųjų Rytų regiono (tikėtina – Sirijos), stiklinių karoliukų ir apyrankių, importinės keramikos, šachmatų, vienintelės raginės kompozitinės šukos, taip pat kitų dirbinių, tarp kurių – ir lošimo kauliukas. Tai seniausias lošimo kauliukas Vilniuje, o kartu su Kernavės lošimo kauliuku – seniausi tokie dirbiniai Lietuvoje.
Lošimo kauliukas nedidelis, 1 x 1 x 1 cm dydžio, pagamintas iš kaulo. Jo taškelių išdėstymo sistema (6:5, 4:3, 1:2) kitokia negu naudojama šiais laikais. Kauliukų taškų sistema anuomet buvo dvejopa: tokia kaip dabar (priešingų sienelių skaičių suma lygi 7, tai yra, 6 prieš 1; 2 prieš 5 ir t. t.) arba kitokia (alternatyvi): 1 prieš 2; 3 prieš 4; 5 prieš 6. Kai kurie mokslininkai mano, kad kitokia nei dabar sistema būdinga XII–XIV amžiui (ar net XVI a.). Vilniaus ir Kernavės lošimo kauliukai atitinka tokią nešiuolaikinę sistemą.
Kubo formos lošimo kauliukai su taškelių sistema buvo plačiai paplitę Viduramžių ir Naujųjų laikų Europoje. Lietuvoje jų rasta daugiau kaip 10, iš jų 5 – Vilniuje (1 – senamiestyje, 4 – Vilniaus pilių teritorijoje). Dauguma kauliukų – kauliniai ar raginiai, yra gintarinių. Gintarinių kauliukų rasta Vilkijoje ir Klaipėdos piliavietėje. Iš 1584 m. Kristupo Radvilos Perkūno lobyno inventoriaus žinoma apie sidabrinius kauliukus.
Vienas lošimo kauliukas rastas jaunos moters kape (Pagiegala, Panevėžio r.) – jis buvo įdėtas į odinę piniginę kartu su septyniomis XVII a. monetomis. Sudėtinga pasakyti, kam naudotas kauliukas – galbūt lošiant, bet labiau tikėtina – buriant. Nuo XV a. išpopuliarėjo būrimo knygelės, kuriose aiškinama, ką reiškia taškelių skaičius uždavus tam tikrą klausimą. Lenkijoje, Latvijoje ir kituose kraštuose keliuose vyrų ir moterų kapuose taip pat buvo įdėta po lošimo kauliuką. Tad lošimo kauliukus naudojo ne tik žaidimams, bet kartais ir burtams ar net baudos dydžiui nustatyti (XIII–XIV a. Europa), ginčams spręsti, turtui pasidalinti.
Su dviem lošimo kauliukais buvo žaidžiamas žaidimas „Nardai“. „Nardų“ žaidimo plokštė rasta ir atliekant Valdovų rūmų archeologinius tyrimus (XVII a.).
https://www.valdovurumai.lt/lankytojams/savaites-eksponatas/grindu-plokste-su-nardu-zaidimo-lauku
Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Naudota literatūra
Atrastoji Kernavė. Kernavės archeologinės vietovės muziejaus katalogas, sudarė D. Baltramiejūnaitė [ir kt.], Vilnius, 2017.
Bagužaitė-Talačkienė S. „Gintaro tradicija viduramžių Klaipėdoje Vokiečių ordino ir Prūsijos kunigaikštystės kontekste iki XVI a. antrosios pusės, in: Klaipėdos pilis: tyrimai ir šaltiniai. Mokslo darbų rinkinys: studijos, straipsniai, šaltinio publikacija, bibliografija, sudarė G. Zabiela, Klaipėda, 2019.
Blaževičius P. Seniausieji Lietuvos žaislai, Vilnius, 2011.
Liuk H. „Kaulo ir rago dirbiniai Vilniaus pilių komplekse“, in: Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo, Vilnius, 2018.
