Publikuota 20210802
Aktualu iki 2021-08-08
XIV a. pab. – XV a. pr.
Ilgis 18,9 cm, plotis 1,4 cm, storis 0,3 cm
Ragas, drožyba
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų 2003 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. Ka 22.
Ragas ir kaulas buvo vienos iš pirmųjų medžiagų, kurias žmogus panaudojo savo buityje. Jau vėlyvojo Paleolito laikais dabartinio žmogaus pirmtakai kromanjoniečiai buvo išvystę kaulo ir rago apdirbimą ir turėjo specialius titnaginius įrankius jiems apdirbti.
Lietuvoje XII–XIV a. kauladirbystė tapo specializuotu profesionaliu amatu. Atliekant Kernavės teritorijos archeologinius tyrimus, surastos dvi vietos, kuriose koncentravosi kaulo ir rago apdirbimo liekanos, – Žemutiniame mieste ir Pilies kalno piliakalnyje. Kernavės Žemutiniame mieste kauladirbio sodyboje amatininkai dirbo nuo XIII a. pabaigos iki 1390 metų. Aukštos kvalifikacijos meistrai specializavosi gamindami balnų detales ir ornamentuodami tošį. Gausiausia kauladirbio sodyboje aptiktų radinių grupė – apkalai. Iš viso surasti net 1 786 vienetai, iš kurių apkalai lygiais kraštais sudarė 66,3 %, o apkalai dantytais kraštais – 33,7 %. Apkalais buvo tvirtinama oda ir puošiami medinių balnų pakraščiai. Juos tvirtinant naudoti kauliniai vinukai.
Panašių kaulinių apkalų rasta ir per Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijos archeologinius tyrimus. Vienas iš jų buvo aptiktas 2003 metais. Tai sveikas, neornamentuotas raginis apkalas lygiais kraštais, ištęsto trikampio formos, pasibaigia smaile. Apkalo viršutinė pusė lygi, nušlifuota, su trimis skylutėmis, skirtomis tvirtinimui. Panašiais apkalais buvo dekoruotas ir 2015 m. aptiktas bei XIII a. pabaiga datuojamas balnas, eksponuojamas Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Todėl galima manyti, kad 2003 m. surastas kaulinis apkalas galėjo būti naudojamas mediniams balno pakraščiams puošti.
Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Vitkūnas M. „Kernavės miestas XIII–XIV a.“, in: Musninkai. Kernavė. Čiobiškis, sud. S. Buchaveckas, J. Barbaravičienė, P. Krikščiūnas, Vilnius, 2005, p. 184–186.
Luchtanas A. „Kaulo ir rago dirbiniai“, in: Muziejinių eksponatų priežiūra, kn. 1: Archeologinių radinių konservavimas. Nuo lauko darbų iki saugojimo muziejuose, d. 4, sud. J. Senvaitienė ir kt., Vilnius, 2014, p. 302–304.
Blaževičius P., Dambrauskaitė N., Luik H., Piličiauskienė G., Rumbutis S., Zarankaitė-Margienė T. Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo, Vilnius, 2018, p. 177–179.
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a. Tarptautinės parodos katalogas / A nation skilled in war. The Lithuanian military elite in the 13th–14th centuries. International exhibition catalogue, sud. / comp. P. Bugys, S. Venckūnienė, E. Zaveckienė, Vilnius, 2020, p. 67.
