Onos Habsburgaitės portretas

Onos Habsburgaitės portretas
Aktualu iki 2022-03-13
Johanas Kristofas Sysangas (Johann Christoph Sysang, 1703–1757) (?)
1721
Popierius, vario raižinys; 34,2 x 20,5 cm
Inv. Nr. VR-603
2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)
 
Ona Habsburgaitė (1573–1598) – pirmoji Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos (1587–1632) žmona, vyriausia iš 15 Austrijos erchercogo Karolio II ir Bavarijos kunigaikštytės Marijos Onos (1551–1608) vaikų. Derybos dėl santuokos su Žygimantu Vaza buvo ilgos, jas rėmė kardinolas Jurgis Radvila ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis maršalka Albertas Radvila. Onos ir Žygimanto vestuvės surengtos 1592 metais. 1594-aisiais kovo 1 d. Upsaloje Ona kartu su Žygimantu Vaza karūnuota Švedijos karaliene. Dažnai savo vyrą lydėdavo kelionėse, buvo uoli katalikė. Su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu susilaukė penkių vaikų, iš jų tik Vladislovas, būsimasis Abiejų Tautų Respublikos valdovas, sulaukė brandaus amžiaus. Mirė gimdydama, būdama vos 25-erių.
 
Ona Habsburgaitė pavaizduota su suknele, kiek pasisukusi į dešinę, jos kaklą gaubia nėriniais dekoruota gofruota apykaklė, žemiau – vėrinys su karuliu. Atvaizdas įkomponuotas į ovalą, apsuptas architektūrinio rėmelio. Kompozicija ant popieriaus atspausta atskiromis, rėmelį ir portretą vaizduojančiomis, klišėmis. Po atvaizdu matyti įrašas – Anna Königin in Pohlen. / Ertz Herzogin zu Osterreich. Portretas greičiausiai sukurtas pagal Dominyko Kustoso (Domenico Custos, Custodis, po 1550–1615) parengtą 1591 m. datuojamą graviūrą, kurioje valdovė pavaizduota analogiškai.
 
Portretas yra iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650), Habsburgų diplomato, leidinio Conterfet-Kupferstich… pirmojo tomo, išleisto 1721 metais. Leidinyje, sudarytame iš dviejų tomų, buvo publikuoti Europos monarchų, jų žmonų, karvedžių, Habsburgų dvaro pareigūnų, popiežių, Turkijos sultonų ir kt. atvaizdai. 1721–1722 m. leidinio Conterfet-Kupferstich... pirmasis ir antrasis tomai išleisti mažiausiai trimis variantais – su numeriais ir be numerių prie portretų. Nors portretai ir biografijos prie jų leidimuose išdėstyti vienodai, tačiau daugelį portretų supa skirtingi rėmeliai. Aptariamasis portretas yra iš leidimo be numerių prie atvaizdų. Likusiuose dviejuose leidimuose portretas pažymėtas numeriu 53 ir įkomponuotas į kitokius rėmelius. Rėmeliai nebuvo skirti konkrečiam portretui, jais aprėminti įvairūs atvaizdai.
 
Onos Habsburgaitės portretas, Dominykas Kustosas (Dominicus Custos, 1560–1612), po 1591, Herzog Anton Ulrich-Museum Braunschweig
 
Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė-Karlienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Naudota literatūra
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sud. / comp. D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 98–99, kat. III. 10.
Jakubowski T. Grafika. Portrety. Zamek Królewski w Warszawie – Muzeum i Fundacja Zbiorów im. Ciechanowieckich. Katalog zbiorów, Warszawa, 2017, s. 23, kat. 8.
Lepszy K. „Anna Austrjanczka“, in: Polski słownik biograficzny, t. 1, z. 1, Kraków, 1935, s. 132–133.
Ochmann-Staniszewska S. Dynastia Wazów w Polsce, Warszawa, 2006, s. 126–128.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Marsas ir Venera

Marsas ir Venera

20251103

Po 64 metų Romos gaisro imperatorius Neronas (54–68) pradėjo didžiules statybas ant Eskvilino kalvos. Didingo komplekso svarbiausiu statiniu tapo Aukso rūmai (lot. Domus Aurea), kurių puošybai gausiai naudotas auksas, o sienos ir lubos buvo dekoruotos stiuko lipdiniais ir freskomis. Tačiau vos po kelerių metų mirus Neronui statybos darbai buvo sustabdyti. Didžiulis kompleksas su rūmais ir kitais pastatais palaipsniui užstatytas, o Aukso rūmai atsidūrė po žeme. Tik XV a. pabaigoje juos naujai atrado Renesanso dailininkai, kurie tyrinėjo ir kopijavo antikines freskas. Vėlesniais amžiais susidomėjimas šiomis freskomis tik didėjo.
 
XVIII a. aštuntame dešimtmetyje Romos antikvaras Ludovikas Miris (Ludovico Mirri, 1738–1786) pradėjo kasinėjimus buvusių imperatoriaus Nerono rūmų vietoje. 1774 m. jis pakvietė dailininką Pranciškų Smuglevičių ir architektą Vinčencą Breną (Vincenzo Brenna, 1747–1820) nupiešti atrastas antikinio pastato freskas. Piešiant buvo atkurtos ir trūkstamos freskų dalys. Remdamasis dailininkų sukurtais piešiniais, grafikas Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796) parengė grafikos darbus, kuriuos atskirame albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture) 1776 m. Romoje išspausdino L. Miris. Iš viso leidinyje publikuoti 59 Aukso rūmų sieninės tapybos vaizdai.

 

Plačiau

Publikuota: 2022-03-07 Atnaujinta: 2022-03-07 09:45
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika