Publikuota 20220627
Aktualu iki 2022-07-03
XIII a. pab. – XIV a. I ketv.
Matmenys: 1,3 x 1,3 x 1,05 cm
Kalnų krištolas 2,55 ct
Blaževičius P. Vilniaus pilių teritorijos su įtvirtinimais, pastatais ir jų liekanomis (u. k. 1791) (Vilniaus m.) detaliųjų archeologinių tyrimų 2019 m. ataskaita, radinių inv. Nr. S 728 ir S 2624.
Konservavo Jurgita Kalėjienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Kalnų krištolą ir stiklą identifikavo Violeta Kisielienė ir Aistė Daukšytė (Lietuvos prabavimo rūmai, Brangakmenių tyrimų laboratorija)
Dendrochronologinius tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje atliekant archeologinius tyrimus aptiktas XIII a. pabaiga – XIV a. pirmu ketvirčiu datuojamas kultūrinis sluoksnis su Ankstyvosios mūrinės pilies įtvirtinimų konstrukcijomis bei to laikotarpio radiniais. Paminėtinos išskirtinės, vienintelės tokios raginės kompozitinės šukos, taip pat rasti šachmatai, lošimo kauliukas, aptikta importinės keramikos, auksuotų, tapytų stiklo taurių fragmentų iš Artimųjų Rytų regiono (tikėtina – Sirijos) bei dirbinių iš brangiųjų akmenų – kalnų krišolo, karneolio.
Iš kalnų krištolo buvo pagaminta trikampio kabošono formos akutė. Tame pačiame tyrimų plote rasta ir analogiškos formos bei dydžio mėlyno stiklo akutė. Mėlyną spalvą stiklui suteikia kobaltas. Šios abi akutės dydžiu panašios į Kernavės-Kriveikiškio kapinyno kape Nr. 165 rastus apgalvio[1] stikliukus. Minėtame kape tuščiavidurės sidabrinės auksuotos apgalvio plokštelės buvo dekoruotos 13 žalios, mėlynos ir šviesiai violetinės spalvos stikliukų, kurių dydis 1,32 x 0,87 cm. Stikliukai penkiakampiai. Kitame kapinyno kape Nr. 215 rasta 13 ovalių 1,1 x 1,55 cm dydžio tuščiavidurių sidabrinių auksuotų apgalvio plokštelių, kurių vidus taip pat dekoruotas stikliukais.
Vilniuje, Bokšto g. kapinyne, kape Nr. 106 aptikta tuščiavidurių apgalvio plokštelių, kurios, pasak tyrėjų, užpildytos silikatiniu mineralu.
Tikėtina, kad Viniaus Žemutinės pilies teritorijoje rastos kalnų krištolo ir stiklo akutės taip pat galėjo puošti tuščiavidures apgalvio plokšteles, nors neatmestina prielaida, kad jos yra kitokio papuošalo dalis.
Kernavės Kriveikiškio kapinyno apgalviai:
Medžiagą parengė Rasa Gliebutė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Atrastoji Kernavė. Kernavės archeologinės vietovės muziejaus katalogas, sud. D. Baltramiejūnaitė, J. Poškienė, R. Vengalis, G. Vėlius, Vilnius, 2017, p. 149, pav. 488.
Jonaitis R., Kaplūnaitė I. Senkapis Vilniuje, Bokšto gatvėje. XIII-XV a. laidosenos Lietuvoje bruožai, Vilnius, 2020.
Vėlius G. Kernavės miesto bendruomenė XIII-XIV amžiuje, Vilnius, 2005, p. 46, pav. 1:4.
Vėlius G. Kernavės-Kriveikiškių kapinynas 1999 metų archeologinių tyrinėjimų ataskaita, [Širvintų r.], in: LIIR, f. b. 3478, p. 13, 32–33.
Vėlius G. Kernavės-Kriveikiškių kapinynas. 1998 m. archeologinių tyrimų ataskaita, in: LIIR, f. b. 3154, p. 34.
[1] XIII a. vid. – XV a. pr. nešioti apgalviai iš metalinių plokštelių. Tokios plokštelės (nuo kelių iki keliolikos) būdavo prisiuvamos prie audinių, odinių juostelių. Plokštelės – įvairaus dydžio, formos (penkiakampės, keturkampės, trikampės, ovalios, apvalios, tuščiavidurės, profiliuotais kraštais), gamintos iš labai plonos sidabro arba vario lydinio skardos, kartais auksuotos, alavuotos. Jos labai lengvos – mažosios nesveria ir gramo, didesnės penkiakampės – kiek daugiau nei gramą. Aplink jas kartais siuvinėta įvairių spalvų smulkiais karoliukais (biseriu).
