Publikuota 20220926
Aktualu iki 2022-10-02
XVI a. II ketv.
Molis, glazūra
Plokštės plotis 19,9 cm, storis 1,2 cm
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Pilies vartų archeologinių tyrimų 2007–2008 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 720
Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų aplinkoje rasti keli pusiau cilindrinių koklių fragmentai su juokdario atvaizdu. Viename fragmente vaizduojama apatinė juokdario kūno pusė. Personažas užfiksuotas judantis – tarsi kojos žengtų žingsnį. Šis koklis dengtas baltos, geltonos, mėlynos ir žalios spalvos glazūromis.
Koklyje atspausto siužeto vaizdą padeda susidaryti kitas didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rastas neglazūruoto koklio fragmentas, kuris vaizduoja viršutinę juokdario kūno pusę. Jame matomos rankos, nugara ir atgal per petį pasukta galva.
Be minėtų fragmentų, tokio ornamento koklis rastas ir Šv. Mykolo g. 8, Vilniuje. Koklių tyrinėtojai nustatė, kad čia XVI a. pirmoje pusėje buvo koklių dirbtuvės, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmams gaminusios renesansinius koklius. Koklių gamybą Vilniuje patvirtina ir L. Stuokos-Gucevičiaus g. 9 tyrimų metu rastas šių koklių matricos fragmentas.
Sujungę žinomų trijų koklių vaizdulių detales į vieną piešinį, išvystume, kad pusiau cilindrinio koklio centre vaizduojama šokančio arba bėgančio persisukusio juokdario figūra. Ant jo galvos – juokdario kepurė su mažiausiai dviem ragais ir bumbulais jų galuose. Apsirengęs diržu sujuostu švarku, kurio rankovės ties alkūnėmis papuoštos bumbulais, kelnės aptemtos, avi aukštaaulius batus. Likusi koklio plokštumos dalis užpildyta taškelių ir trikampėlių ornamentais.
Juokdariai buvo ne tik linksmintojai ar juokautojai, dauguma jų kalbėjo keliomis kalbomis, mokėjo skaityti ir rašyti, išmanė istoriją, užsienio ir šalies realijas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo (1467/1506–1548) dvare buvo dešimtys juokdarių ir neūžaugų, jų būta ir tarp Lietuvos ir Lenkijos valdovų Bonos Sforcos (1494–1557), Žygimanto Augusto (1520/1544/1548–1572), Barboros Radvilaitės (1522/1523–1551) bei kitų didikų dvariškių.
Bene žinomiausias Žygimanto Senojo dvaro juokdarys – Stanislovas Stančikas. Istoriniuose šaltiniuose užfiksuotas ne vienas šmaikštus šio dvariškio poelgis ar pasakojimas. Apie jį rašė XVI–XVII a. literatai, lenkų dailininkas Janas Mateika (Jan Matejko, 1838–1893) 1862 m. net nutapė juokdario personažo sinonimu tapusio Stančiko portretą.
Medžiagą parengė Gintautas Striška
Dailininkė Alvyra Mizgirienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudoti šaltiniai ir literatūra
Katalynas K. Vilniaus kokliai XV–XVII amžiuje, Vilnius, 2015.
Michalovskis V. „Juokdariai: istorija ir simbolika“, in: Šiaurės Atėnai, 2014-08-12, http://www.satenai.lt/2014/08/12/juokdariai-istorija-ir-simbolika/ [žiūrėta 2022-09-22].
Rackevičius G. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas, Vilnius, 2012.
Ragauskienė R. „Juokdarį ir be varpelių pažinsi: linksmintojai LDK didikų rūmuose Vilniuje“, in: LRT.lt, 2021-11-20, https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/1542777/juokdari-ir-be-varpeliu-pazinsi-linksmintojai-ldk-didiku-rumuose-vilniuje [žiūrėta 2022-09-22].
Raškauskas V., Stankevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija (Gedimino a. 3). 1987 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 1988; radinio inv. Nr. 142.
