Publikuota 20260615
Aktualu iki 2026-06-21
XVII a. pr.
Molis, glazūra
Aukštis 18,2 cm, plotis 17,7 cm
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1994 m. tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 1048.
Tarp Valdovų rūmų teritorijoje rastų archeologinių radinių ypatingą vietą užima gausi ir meniniu požiūriu vertinga koklių kolekcija. Kokliai – tai keramikos dirbiniai, skirti krosnių sienelėms formuoti. Jie ne tik atlikdavo praktinę šildymo funkciją, bet ir buvo svarbi reprezentacinė interjero dalis. Koklių dekoravimas suformavo tradiciją krosnyse įprasminti konkretaus laikotarpio kultūrinio lauko žinias, religinio, politinio, ideologinio pobūdžio ženklus.
Vienas iš tokių pavyzdžių – 1994 m. atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijoje aptiktas plokštinis koklis, dekoruotas fenikso atvaizdu. Radinys datuojamas XVII a. pradžia. Koklio plokštė įrėminta reljefiniu apvadu. Centre, profiliuotame rėmelyje, pavaizduotas feniksas – paukštis išskleistais sparnais, stovintis virš degančio laužo. Po sparnais – įrašas FE NIX. Fono kraštai dekoruoti stilizuotomis žydinčiomis šakelėmis. Paviršius dengtas sodriai žalia glazūra.
Siekiant geriau suprasti šio atvaizdo prasmę, svarbu aptarti fenikso mito kilmę ir raidą. Feniksas – mitinis paukštis, išvaizda primenantis erelį. Pasak antikinės tradicijos, nujausdamas mirtį, jis susidegina kvapiųjų žolių lizde ir iš pelenų vėl atgimsta. Šis mitas kilo Arabijos regione, paplito Egipte, Graikijoje ir Romos imperijoje, o vėliau tapo visos Europos kultūros dalimi. Viduramžių Europoje feniksas pradėtas vaizduoti stovintis ant liepsnojančio laužo. Renesanso laikotarpiu šis motyvas išpopuliarėjo heraldikoje ir emblemikoje, jis simbolizavo atsinaujinimą ir nemirtingumą. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje embleminė kultūra įsitvirtino Baroko laikotarpiu. Tikėtina, kad būtent emblemose vaizduotas simbolis tapo įkvėpimo šaltiniu dekoruojant aptariamą koklį.
Įdomu tai, kad iki pat XVII a. pradžios Europoje dar buvo tikima, jog feniksas yra realiai egzistuojanti būtybė. 1646 m. anglų gydytojas Tomas Braunas (Thomas Browne, 1605–1682) buvo vienas pirmųjų, aiškiai užginčijusių faktinį fenikso egzistavimą ir pavadinusių jį fantazijos vaisiumi. Nors ši nuomonė greitai tapo vyraujanti mokslo pasaulyje, fenikso vaizdiniai ir toliau gyvavo poezijoje, heraldikoje, emblemikoje bei dailėje. Galima manyti, kad fenikso vaizdavimas ant koklio tuo metu buvo suvokiamas ne tik kaip alegorija, bet ir kaip galimas realaus reiškinio atspindys.
Svarbu paminėti, kad identiškas koklis rastas ir per 1983 m. archeologinius tyrimus Vilniuje, Šv. Ignoto gatvėje 8. XVII a. pradžioje ši miesto dalis buvo reikšminga dvasinio gyvenimo ir religinio ugdymo vieta, čia veikė jėzuitų noviciatas. Tai rodo, kad fenikso simbolika buvo paplitusi platesniame Vilniaus kultūriniame lauke ir neapsiribojo vien valdovų rezidencija.
Fenikso atvaizdu dekoruotas koklis yra vertingas šaltinis, leidžiantis geriau suprasti XVII a. pradžios Vilniaus simbolinę ir kultūrinę aplinką.
Medžiagą parengė Inga Šildiajevaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Alvyra Mizgirienė
Naudota literatūra
Diraneyya A. „The Phoenix: A Universal Mythical Bird?“, in: Curationist, https://www.curationist.org/editorial-features/article/the-phoenix:-a-universal-mythical-bird [žiūrėta 2026-03-02].
Vilniaus kokliai XV–XVII a., sud. K. Katalynas, Vilnius, 2015.
Liškevičienė J. Mundus Emblematum. XVII a. Vilniaus spaudinių iliustracijos, Vilnius, 2005.
Nabažaitė R. Interjero karalienė: Europos kultūros reiškiniai Klaipėdos krosnių kokliuose XIV–XVIII a., Vilnius, 2019.
Nigg J. The Phoenix. An Unnatural Biography of a Mythical Beast, Chicago, 2016.
Paradin C. Devises heroiques, et emblemes, Paris, 1614, https://archive.org/details/devisesheroiques00parad/page/116/mode/2up [žiūrėta: 2026-03-06].
