Židinio stovai

Židinio stovai
Aktualu iki 2026-02-01
Ispanija (?), XVII a.
Vario lydinys, geležis, liejimas, tekinimas, kalyba; 25 x 46 x 42 cm
Inv. Nr. VR-1152, VR-1153
 
2020 m. gruodžio 10 d. įsigyta antikvariate „Z. Sierra Antigüedades y Objetos de Decoración“ (Madridas, Ispanija).
 
Židinys – plačiai naudota patalpoje įrengiama ugniavietė. Vykdant Vilniaus Žemutinės pilies tyrimus rasta nemažai akmeninių detalių, skirtų židinių apdailai. Židiniai buvo gaminami iš smiltainio, marmuro bei klinties. Dauguma surastų detalių datuojamos XVII a. pirma puse, kai Valdovų rūmus rekonstravo juose rezidavę Vazų dinastijos valdovai.
 
Neatsiejami nuo židinio buvo stovai, dar vadinami andironais (angl. andiron) arba židinio šunimis (angl. firedogs). Du stovai būdavo statomi į židinio vidų ir ant jų sukraunamos malkos. Pakelta mediena geriau degdavo, nes apačioje esantis tarpas leisdavo lengviau cirkuliuoti orui. Stovai gaminti iš geležies, jų priekinė aukštesnė dalis dažnai būdavo ant dviejų nedidelių kojelių, o galinė dalis pailga. Paprastų formų židinio stovai pradėti naudoti geležies amžiuje. Ilgainiui juos imta puošti įvairiais ornamentais, figūromis, herbais ir pan. Muziejuje esantys stovai taip pat pagaminti iš geležies, tačiau jų priekinės detalės yra iš tekinto vario lydinio, kurių apačioje dar matomi dekoratyvūs skydeliai.
 
Valdovų rūmuose XVI ir XVII a. židinių stovai neabejotinai turėjo būti naudojami. Tarp Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje aptiktų archeologinių radinių yra kelios geležinės detalės, labai primenančios židinio stovus, o 1988 m. rūmų pietryčių kampo rūsyje surastas XVI a. antra puse – XVII a. pradžia datuojamas virtuvės židinio stovas, skirtas kepimo iešmams sudėti.
 
Vėlesniais laikais, ypač XVIII a., gaminti itin puošnūs židinio stovai, kurie tapdavo svarbiu interjero akcentu. Vienas iš pavyzdžių yra Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Leščinskio židinio stovai, saugomi Luvro muziejuje (Paryžius, Prancūzija). Abu jie puošti Lenkijos, Lietuvos ir Leščinskių giminės herbu bei kriauklių motyvais. Viename jų pavaizduotas kupidonas su gėlių vainiku, kitame – merginos figūra su gėlėmis.
 
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Mindaugas Kaminskas
 
Naudota literatūra
Abramauskienė R. „Židinio (?) apdailos detalės fragmentas“, in:
„Andiron“, in: https://www.britannica.com/topic/andiron [žiūrėta 2026-01-02].
„Paire de chenêts aux armes de Stanislas“, in: https://collections.louvre.fr/en/ark:/53355/cl010108437 [žiūrėta 2025-12-08].
Venckūnienė S. „Virtuvės židinio stovas“, in:
„Židinys“, in: https://www.vle.lt/straipsnis/zidinys-2/ [žiūrėta 2026-01-02].

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Iso mūšis“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

Gobelenas „Iso mūšis“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

20261005

Šis gobelenas – istorinė kompozicija iš serijos „Aleksandro Didžiojo istorija“. Jame vaizduojama Iso mūšio, vykusio 333 m. pr. m. e., scena, kai Persijos karalius Darėjas III Kodomanas buvo nugalėtas ir turėjo bėgti nuo Aleksandro Makedoniečio. Ši pergalė atvėrė Aleksandrui kelią į Siriją ir sudarė sąlygas tolesniam Persijos užkariavimui. 

 

Plačiau

Publikuota: 2026-01-26 07:26 Atnaujinta: 2026-01-26 15:32
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika