Židinio stovai

Židinio stovai
Aktualu iki 2026-02-01
Ispanija (?), XVII a.
Vario lydinys, geležis, liejimas, tekinimas, kalyba; 25 x 46 x 42 cm
Inv. Nr. VR-1152, VR-1153
 
2020 m. gruodžio 10 d. įsigyta antikvariate „Z. Sierra Antigüedades y Objetos de Decoración“ (Madridas, Ispanija).
 
Židinys – plačiai naudota patalpoje įrengiama ugniavietė. Vykdant Vilniaus Žemutinės pilies tyrimus rasta nemažai akmeninių detalių, skirtų židinių apdailai. Židiniai buvo gaminami iš smiltainio, marmuro bei klinties. Dauguma surastų detalių datuojamos XVII a. pirma puse, kai Valdovų rūmus rekonstravo juose rezidavę Vazų dinastijos valdovai.
 
Neatsiejami nuo židinio buvo stovai, dar vadinami andironais (angl. andiron) arba židinio šunimis (angl. firedogs). Du stovai būdavo statomi į židinio vidų ir ant jų sukraunamos malkos. Pakelta mediena geriau degdavo, nes apačioje esantis tarpas leisdavo lengviau cirkuliuoti orui. Stovai gaminti iš geležies, jų priekinė aukštesnė dalis dažnai būdavo ant dviejų nedidelių kojelių, o galinė dalis pailga. Paprastų formų židinio stovai pradėti naudoti geležies amžiuje. Ilgainiui juos imta puošti įvairiais ornamentais, figūromis, herbais ir pan. Muziejuje esantys stovai taip pat pagaminti iš geležies, tačiau jų priekinės detalės yra iš tekinto vario lydinio, kurių apačioje dar matomi dekoratyvūs skydeliai.
 
Valdovų rūmuose XVI ir XVII a. židinių stovai neabejotinai turėjo būti naudojami. Tarp Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje aptiktų archeologinių radinių yra kelios geležinės detalės, labai primenančios židinio stovus, o 1988 m. rūmų pietryčių kampo rūsyje surastas XVI a. antra puse – XVII a. pradžia datuojamas virtuvės židinio stovas, skirtas kepimo iešmams sudėti.
 
Vėlesniais laikais, ypač XVIII a., gaminti itin puošnūs židinio stovai, kurie tapdavo svarbiu interjero akcentu. Vienas iš pavyzdžių yra Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Leščinskio židinio stovai, saugomi Luvro muziejuje (Paryžius, Prancūzija). Abu jie puošti Lenkijos, Lietuvos ir Leščinskių giminės herbu bei kriauklių motyvais. Viename jų pavaizduotas kupidonas su gėlių vainiku, kitame – merginos figūra su gėlėmis.
 
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Mindaugas Kaminskas
 
Naudota literatūra
Abramauskienė R. „Židinio (?) apdailos detalės fragmentas“, in:
„Andiron“, in: https://www.britannica.com/topic/andiron [žiūrėta 2026-01-02].
„Paire de chenêts aux armes de Stanislas“, in: https://collections.louvre.fr/en/ark:/53355/cl010108437 [žiūrėta 2025-12-08].
Venckūnienė S. „Virtuvės židinio stovas“, in:
„Židinys“, in: https://www.vle.lt/straipsnis/zidinys-2/ [žiūrėta 2026-01-02].

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Raereno akmens masės ąsotis

Raereno akmens masės ąsotis

20260720

Buitinės keramikos kolekcija sudaro vieną didžiausių Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinių dalių. Joje saugomi įvairių laikotarpių vietinių meistrų dirbiniai ir importuoti indai. Šiame tekste pristatomas vienas retesnių importinės keramikos pavyzdžių – Raereno akmens masės ąsotis.
Akmens masė – tai aukštoje temperatūroje sukepęs molio ir kitų uolienų mišinys. Ji gali būti balta, pilka, gelsva ar ruda. Tokia keramika yra kieta, neporinga, nepralaidi skysčiams ir neperšviečiama. Šios rūšies indai pradėti gaminti dabartinės Vokietijos Reino regione, vėliau jų gamyba išplito į Žemutinę Saksoniją ir Belgiją, o nuo XVII a. – ir į Angliją. Akmens masės technologija turėjo didelę įtaką vėlyvųjų Viduramžių ir Naujųjų laikų keramikos tradicijoms, keitė ne tik gamybos procesus, bet ir buitinius bei socialinius įpročius.

 

Plačiau

Publikuota: 2026-01-26 07:26 Atnaujinta: 2026-01-26 15:32
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika