Publikuota 20250324
Renginio data: 2025m.Balandžio0405 d.12:00 - 13:00 Visi renginiai
Valdovų rūmų Renginių salė
Aktualu iki 2025-04-05
Paskaitą skaitys prof. dr. Helmutas Šabasevičius ir istorinio šokio tyrinėtoja Jūratė Širvytė.
Vaclovas Agripa (Venceslaus Agrippa Lituanus) – žymus XVI a. lietuvių rašytojas ir diplomatas. Užėmė įvairias reikšmingas pareigas – buvo didžiuoju Lietuvos raštininku (1575–1585), Minsko (1586–1597) ir Smolensko (1590–1597) kaštelionu. Būdamas liuteronas, Agripa tapo vienu iš ankstyvųjų lietuvių grožinės literatūros rašytojų, savo kūriniuose atvirai nagrinėjusių religines problemas. Jis ypač vertinamas už 1553 m. laidotuvių kalbą „Oratio funebris de... Iohannis Radzivili... vita et more“, kuri skirta Jono Radvilos atminimui ir laikoma vienu pirmųjų lietuvių grožinės literatūros kūrinių. Agripa taip pat teigė, kad senovės lietuviai kalbėjo lotyniškai, ir nurodė kalbinius panašumus tarp dviejų kalbų.
Tuo pat metu dirbęs vokiečių kompozitorius Michaelis Pretorijus (Michael Praetorius) žymus savo plačia, daugiau nei 300 instrumentinių šokių kolekcija „Terpsichore“ (1612). Šis rinkinys, pavadintas graikų šokio mūzos vardu, apima platų ankstyvosios Europos šokio formų asortimentą. Pretorijus aranžavo šiuos kūrinius, daugelis originalių melodijų buvo paimtos iš prancūzų, anglų ir ispanų šaltinių.
Agrippa ir Pretorijus buvo amžininkai, jų darbai kolektyviai prisideda prie turtingo Europos Renesanso kultūros gobeleno, atspindinčio įvairias menines ir intelektualias to meto sroves.
Paskaitoje šokio tyrinėtojai supažindins su Vaclovo Agripos Lietuvio žymiuoju kūriniu „Laidotuvių kalba apie Joną Radvilą“, apžvelgs jo reikšmę ir europinį kontekstą, taip pat pristatys Michaelio Pretorijaus muzikinį traktatą, jo sąsajas su to meto katalikiškos bei liuteroniškos Europos šokių traktatų kūrėjais, analizuos šiuolaikines klišes ir mitus apie to meto liuteroniško šokio stilių bei prigimtį.
Istorinio šokio dienos renginiai yra nemokami, tačiau būtina išankstinė registracija.
