Giovanni Alberto Ristori opera „Ariadnė“

„Ariadnė, muzikinė drama, atlikta Sant’Uberto „Regia Elettoral“ viloje, jo prakilnybės Augusto III, Lenkijos karaliaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Saksonijos kurfiursto iškilmingai gimimo dienos šventei 1736 metais…“. Tokia dedikacija pradedamas italų vėlyvojo Baroko kompozitoriaus Džovanio Alberto Ristorio (Giovanni Alberto Ristori, 1692–1753) natų rankraštis. Ovidijaus „Metamorfozės“, Ariadnės ir Tesėjo nelaiminga meilės istorija buvo daugybės libretų autorių bei kompozitorių įkvėpimo šaltinis. Kiekvienas libretų kūrėjas šią istoriją pakreipdavo tokia linkme, koks tuo metu pūsdavo politinis vėjas.

 

Nuo 2020 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pradėta dėstyti nauja Baroko operos magistrantūros studijų programa, dainininkams suteikianti galimybę specializuotis atliekant senąją muziką, pasitelkiant Baroko operos žanrą.

Gegužės 25 d. Valdovų rūmuose operą atliks jungtinis, specialiai šiai operai susibūręs Lietuvos, Latvijos ir Estijos studentų ir profesionalių senosios muzikos atlikėjų kolektyvas. Prisiliesti prie vėlyvojo Baroko operų rankraštinių natų, libreto, muzikos atlikimo galimybių, studentams padeda latvių dirigentas ir klavesinininkas doc. Maris Kupčas (Māris Kupčs), pirmasis barokinis smuikas lekt. Laura Šarova, Baroko muzikos dainininkė lekt. dr. Rūta Vox, Baroko bei šiuolaikinės muzikos dainininkė lekt. Monta Martinsone ir choreografė, režisierė, šokėja lekt. Jūratė Širvytė-Rukštelė. Operos pastatymas – tai modernių režisūrinių sprendimų ir istoriškai informuoto atlikimo derinys. Operos režisūros idėją inspiravo pirmasis Stefano Palavičino (Stefano Pallavicino) libreto „Ariana“ sakinys:

„Veiksmas vyksta Nakso salos pakrantėje...“.