Vilniaus vėlyvojo Baroko architektūra – ypatingas Lietuvos kultūros reiškinys. Jo savitumas XVIII a. Europos kontekste pastebėtas ir įvertintas dar XX a. pirmoje pusėje. Pirmųjų tyrinėtojų dėka istoriografijoje įtvirtintas ir Vilniaus baroko mokyklos terminas, padedantis apibūdinti vietinio vėlyvojo baroko stiliaus išskirtinumą ir jam būdingus požymius. Vilniaus vėlyvojo baroko architektūros stiliaus atmaina susiformavo XVIII a. antrame ketvirtyje, o jos ištakos siejamos su daugiataute miesto socialine aplinka. Vėlyvojo baroko vilnietiškų bruožų turi detalės ir savita visumos aura, o būdingos ypatybės ryškiausiai atsiskleidė sakralinėje architektūroje. Tokia stilistika plačiai pasklido Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – nuo Žemaitijos iki Mogiliavo. Paskaitoje bus aptariami šie klausimai – kokios ypatingos sąlygos susiklostė XVIII a. pradžios Vilniuje ir lėmė mokyklos susiformavimą, kas buvo pagrindiniai mokyklos lyderiai, kokios priežastys braižė mokyklos sklaidos žemėlapį ir kurių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionų architektūra patyrė ryškiausią Vilniaus baroko mokyklos įtaką?
Paskaitos pranešėja dr. Auksė Kaladžinskaitė-Jocienė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas).
Renginys nemokamas, tačiau siekiant užtikrinti žiūrovų saugumą ir visas galimas prevencines priemones prieš Covid-19 virusą, būtina iš anksto registruotis.
Po paskaitos klausytojai maloniai kviečiami aplankyti parodą.
Viso renginio metu privaloma dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius arba medicinines kaukes, priglundančias prie veido ir visiškai dengiančias nosį ir burną.