Dr. Lina BALAIŠYTĖ (Lietuvos kultūros tyrimų institutas)
„Laiminga revoliucija“ Vilniaus universiteto rektorius Martynas Počobutas pavadino taikiu būdu įvykusį valdymo formos pasikeitimą, kai 1791 m. gegužės 3 d. Abiejų Tautų Respublikos Seimas priėmė Konstituciją. Reformų būtinybę suprantanti visuomenės dalis džiaugsmingai sutiko šį įvykį, ji tikėjosi, kad Konstitucijos atneštos permainos sudarys galimybę valstybei sustiprėti ir suklestėti. Tad visi „laimingos revoliucijos“ metai praėjo visuotinio pakilimo ir patriotizmo atmosferoje. Visus metus rengtos įvairios šventės, kuriose siekta pademonstruoti paramą Konstitucijai ir luomų vienybę. Tai buvo iškilmingos priesaikos Konstitucijai, viešos bajorų priesaikos miestiečių teisei, Konstitucijos minėjimai ir padėkos aktai, pilietinės puotos, lydimos pabūklų salvių, iliuminacijų ir proginių dekoracijų. Šventės kulminaciją pasiekė 1792 m. gegužės 3 d., švenčiant Konstitucijos metines. Deja, minėjimą, kuris Seimo sprendimu turėjo vykti kasmet, spėta surengti tik kartą, nes netrukus buvo paskelbtas Rusijos dvaro remiamos Targovicos konfederacijos aktas, į šalį įžygiavo Rusijos kariuomenė ir Konstitucijos veikimas buvo sustabdytas. Tačiau šventės atliko svarbų vaidmenį „laimingos revoliucijos“ metais, nes telkė visuomenę grėsmių akivaizdoje ir propagavo valdymo permainas, kaip valstybės sėkmės idėją. Paskaitoje bus pasakojama apie Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje rengtas šventes, aptariama, kur ir kaip jos vyko, kas jose vaizduota ir apie ką kalbėta, kas jose buvo naujo.
Renginys nemokamas, bet būtina išankstinė registracija.
Patekti į renginius galima tik turint galiojantį galimybių pasą arba ES skaitmeninį COVID pažymėjimą. Per visą renginį privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Po renginio klausytojai maloniai kviečiami aplankyti parodą.