Kviečiame jau trečią kartą minėti Europos archeologijos dienas Lietuvoje. Švęsti šias dienas prieš trejus metus iniciatyvą parodė Prancūzijos muziejų bendruomenė, prie kurios virtualiomis bei gyvomis veiklomis ir renginiais su džiaugsmu prisijungė ir Lietuvos muziejai.
Vykstant Archeologijos dienoms kviečiame atvykus į Valdovų rūmų muziejų aplankyti įspūdingą paskutines dienas skaičiuojančią neįkainojamų archeologinių vertybių kupiną tarptautinę parodą „Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a.“ bei apžiūrėti nuolatines archeologines ekspozicijas muziejaus I ir III maršrutuose, kurie šiais metais papildyti net 188 radiniais. O birželio 19 d. kviečiame sudalyvauti muziejaus mokslininkų rengiamose paskaitose apie archeologinius radinius bei paklausyti jų pasakojamų istorijų, sužinoti įdomybių apie senovinius odos dirbinius edukaciniuose užsiėmimuose. Suskubkite registruotis!
Programa
IV MARŠRUTAS
Tarptautinė paroda „Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a.“
Parodoje kultūrinei visuomenei, jaunuomenei ir užsienio svečiams bei karybos specialistams pristatomas itin reikšmingas ir savitas lietuvių karinės kultūros paveldas, taip pat pats karinis elitas, iš esmės prisidėjęs prie Senosios Lietuvos valstybės kūrimosi ir stiprėjimo.
Paroda veiks iki birželio 20 d.
I MARŠRUTAS
Istorija, archeologija, architektūra
Šioje ekspozicijoje pristatomi trys svarbiausi chronologiniai vietovės ir rezidencijos raidos etapai: pilies periodas (teritorijos raida iki XV–XVI a. sandūros), rūmų periodas (XVI–XVII a.) bei jų sunaikinimas, nebūtis ir atkūrimas (XVII a. vidurys – XXI a. pradžia). Čia pamatysime išlikusius autentiškus įvairių laikotarpių mūrus ir gausius bei unikalius archeologinius radinius. Greta jų pristatoma iš viso pasaulio surinkta lituanistinė ikonografinė medžiaga, pateikiami tekstiniai komentarai, maketai, žemėlapiai ir kt.
III MARŠRUTAS
Ginkluotė, kasdienybė, muzika
Šį maršrutą sudaro trys ekspozicijos ir Renginių salė. Čia susipažinsime su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pilies ir rūmų įtvirtinimais bei ginkluotės kolekcija. Kita ekspozicija atskleidžia Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pilies ir rūmų gyventojų kasdienybę. Joje sužinosime apie rūmų virtuvės struktūrą ir valgymo ypatumus. Greta pasimėgausime muzikinio paveldo ir muzikavimo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose tradicijomis – jos kartais atgaivinamos maršruto pabaigoje esančioje Renginių salėje.
2021 m. birželio 19 d. 11.00–13.00 val.
Edukacinis užsiėmimas. Archeologijos dovana mūsų madai: archeologinės odos tyrimų pristatymas ir odos edukacinės dirbtuvės
Valdovų rūmų Lankytojų vestibiulio auditorija
Per ilgamečius archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vietoje rasta įvairių laikotarpių odos dirbinių liekanų. Kalbėsimės apie muziejaus archeologų ir restauratorių darbus juos išsaugant ir tiriant. Dirbtuvėse pagal archeologų rastų XIV–XVI a. dirbinių pavyzdžius galėsime pasigaminti apyrankę, raktų kabutį ar jūsų sumanytą aksesuarą, taip senąsias technologijas pritaikydami mūsų puošimosi madai.
Edukacinėse dirbtuvėse pažintį su odos dirbinių paveldu ir technologijomis palengvins natūralios, į istorines panašios medžiagos ir įrankiai: natūrali oda, lino siūlai, kaltai, ylos, rekonstruoti apavo ir apdaro pavyzdžiai. Edukacinio užsiėmimo dalyviai turi būti įgudę dirbti su aštriais įrankiais.
Užsiėmimą veda vyriausioji edukatorė Vida Kaunienė ir restauratorė Jurgita Kalėjienė
Edukacinis užsiėmimas nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija
2021 m. birželio 19 d. 14.00–15.00 val.
Paskaita „XIV a. kovų dėl Vilniaus pilių byla, arba kaip dendrochronologiniai „įkalčių“ tyrimai patvirtino istorinių šaltinių liudijimus“
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė Vilnius XIV a. antroje pusėje tapo suintensyvėjusių karinių veiksmų vieta. Kryžiuočių ordino žygiai nuo 1365 m. pradėjo siekti Vilniaus apylinkes. Mirus Lietuvos didiesiems kunigaikščiams Algirdui ir Kęstučiui, dėl Vilniaus pilių kovojo jų paveldėtojai Vytautas ir Jogaila. Iš istorinių šaltinių žinome apie 1377, 1383, 1390, 1394 ir 1402 m. pilių puolimus.
Šis neramus laikotarpis Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje paliko ryškius pėdsakus ir susikaupusį turtingą kultūrinį sluoksnį. Dendrochronologinis išlikusių medinių konstrukcijų tyrimas atskleidė, kad konstrukcijų datos koreliuoja su puolimų datomis. Paskaitoje bus pristatomas šių „įkalčių“ dendrochronologinis datavimas ir apžvelgiama, kokių naujų žinių jis pateikė apie šį svarbų, bet mažai pažįstamą periodą.
Paskaitą skaito dendrochronologė dr. Rūtilė Pukienė
Paskaita nemokama, tačiau būtina išankstinė registracija
2021 m. birželio 19 d. 16.00–17.00 val.
Paskaita „Valdovų rūmų latrinos – šimtmečio kasdienybės istorijos atspindys“
Vykstant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų tyrimams surastos 7 latrinos. Kelių tipų latrinos išsiskiria uždara archeologine struktūra, kai aptinkami neperkasti, su kitų laikotarpių radiniais nesumaišyti archeologinių radinių kompleksai. Dėl specifinės latrinų užpildo grunto sudėties čia patekę daiktai tarsi užkonservuojami ir gerai išsilaiko.
Latrinose surastų radinių kolekcija apima keletą tūkstančių įvairių dirbinių, didelė jų dalis –išskirtiniai, prabangos daiktai. Tai importiniai balto molio indai, gaminiai iš rytietiškos iznik keramikos, Italijos majolikos, Portugalijos fajanso, Vakarų Europos stiklo taurės, dvariškių aprangos (aksomo, vilnos, šilko) ir odinės avalynės liekanos, jų mitybos atliekos (austrių geldelės, vaisių kauliukai, uogų sėklytės), šukos iš dramblio kaulo, vėplio ilties ir pan.
Šie gausūs radiniai atspindi bemaž šimtmečio laikotarpio Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų materialinę kultūrą ir jos lygmenį, iliustruoja neeilines rūmų gyventojų galimybes, viena vertus, nulemtas jų socialinio statuso, kita vertus, tą statusą ir atspindėjusias. Taip pat parodo ir plačius kultūrinius ryšius tiek su Vakarų Europa, tiek su Osmanų imperijos centrais.
Paskaitą skaito archeologai Egidijus Ožalas ir Dovilė Urbonavičiūtė-Jankauskienė
Paskaita nemokama, tačiau būtina išankstinė registracija