Valdovų rūmus galime laikyti Lietuvos Nepriklausomybės kūdikiu. Dar Atgimimo laikais šioje teritorijoje prasidėjo archeologiniai kasinėjimai, kuriems naują impulsą suteikė Kovo 11-oji. Simboliška, kad drauge su šalies Nepriklausomybe prieš archeologų akis po 200 metų nebūties vėrėsi Lietuvos istorinį valstybingumą liudijantis kultūros paveldas. Tris dešimtmečius vyko sistemingi kasinėjimai. Ištirtas beveik 2 ha plotas, atvertos praeities gelmės – kultūriniai sluoksniai siekė 8 m, surasta beveik pusė milijono radinių. Tai suteikė daug naujų žinių apie Lietuvos istorijos didingumą, jos europinę kultūrinę tapatybę. Atkūrus Valdovų rūmus, buvo sudarytos sąlygos surastą archeologinį palikimą integruoti į nuolatines istorinėje rezidencijoje įsikūrusio muziejaus ekspozicijas.
Tačiau nauji archeologiniai kasinėjimai, Valdovų rūmuose vykdyti nuo 2019 m. rudens, vėl pažėrė sensacingų staigmenų. Kokios taurės ir indai buvo naudojami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių aplinkoje XIII a. pabaigoje – XIV a.? Kaip anuomet puoštasi, kaip medžiota, kaip leistas laisvalaikis, kaip organizuota buitis? Su kokiais kraštais tuometę Lietuvą siejo kultūriniai ir prekybiniai ryšiai? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų renginyje Jums atsakys ir apie naują parodą, kurioje pristatomi vertingiausi radiniai, papasakos Valdovų rūmų muziejaus archeologai dr. Povilas Blaževičius, Egidijus Ožalas, Gintautas Striška, Rasa Valatkevičienė bei kiti specialistai.
Renginys nemokamas, bet būtina registruotis iš anksto.