Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų giminės istorijos paletę ryškiomis spalvomis papildo ir muzikiniai motyvai. Daugelis šios giminės atstovų buvo muzikinės kultūros puoselėtojai, mecenatai, melomanai. Radvilų rezidencijose dirbo iš įvairių Europos kraštų kviečiami aukščiausio lygmens muzikantai ir pedagogai, buvo steigiamos muzikinės kapelos, rengiami kamerinės muzikos koncertai ir dideli teatralizuoti pasirodymai, statomos operos. Didikai palaikė ryšius su garsiausiais užsienio kompozitoriais. Studijuodami užsienyje, jie muzikos žinių ir muzikavimo įgūdžių semdavosi pas iškiliausias Europos muzikos garsenybes. Kai kurie Radvilų giminės atstovai peržengė mėgėjiško muzikavimo ribas ir patys tapo ryškiais muzikos kūrėjais. Štai kunigaikštis Motiejus Radvila (1749–1800) domėjosi profesionalių kompozitorių kūryba, turėjo muzikos teorijos ir kompozicijos žinių, kūrė muziką styginiams instrumentams, fortepijonui, kameriniam orkestrui. Kunigaikštis Antanas Henrikas Radvila (1775–1833) buvo intelektuali, visapusiškai išsilavinusi asmenybė, palaikiusi ryšius su to meto žymiais kompozitoriais, filosofais, literatais. Jo bičiuliai buvo Johanas Volfgangas fon Gėtė (Johann Wolfgang von Goethe) ir Liudvikas van Bethovenas (Ludwig van Beethoven). Pastarasis kompozitorius ir Friderikas Šopenas (Fryderyk Chopin) net yra dedikavę savo kūrinių A. H. Radvilai. Pats didikas rašė kūrinius fortepijonui, violončelei, kūrė vokalinę muziką. Tačiau į Europos muzikos istoriją jis įėjo kaip operos kūrėjas: 1831 m. A. H. Radvila sukūrė muziką J. V. fon Gėtės „Faustui“.
Koncerte skambės Radvilų giminės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės muzikinę aplinką bei europinius kultūrinius ryšius atspindintys M. K. Oginskio, M. Radvilos, A. H. Radvilos, S. Moniuškos ir kitų kompozitorių kūriniai.
Atlikėjai:
NORA PETROČENKO (mecosopranas)
EUGENIJUS CHREBTOVAS (baritonas)
Styginių kvartetas ART VIO:
IRMA BELICKAITĖ (I smuikas),
KRISTIJONAS VENSLOVAS (II smuikas),
TOMAS PETRIKIS (altas),
POVILAS JACUNSKAS (violončelė).
