Bona Sforca per procura ištekėjusi už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo (1506–1548), 1517 m. gruodį paliko Italiją ir po penkių mėnesių kelionės, 1518 m. balandį, atvyko į Krokuvą. Tuo metu ji buvo dvidešimt trejų, jauna ir graži, stipraus charakterio, pasirengusi tapti įtakinga valdove. Šito savo sumania diplomatine veikla ir siekė jos motina Izabelė Aragonietė (Isabella d’Aragona). Į Barį, kurį vėliau paveldėjo iš motinos, Bona sugrįžo 1556-aisiais, tai yra po maždaug keturiasdešimties metų, praleistų Šiaurės Rytų Europoje, taip besiskiriančioje nuo jos gimtosios Italijos. Per ilgus svetur praleistus metus Bona tapo valdove, kuri ne tik galėjo patarti Žygimantui Senajam, gebėjo užmegzti diplomatinius ryšius su kaimyninėmis valstybėmis, bet ir darė didžiulę įtaką krašto politinei, administracinei bei kultūrinei veiklai, o jos rūmuose nuolat viešėję ar laikinai dirbę menininkai ir kiti dvariškiai iš Italijos paliko itin ryškų pėdsaką Bonos taip sumaniai valdytų šalių kultūriniame gyvenime.
Paskaitoje bus kalbama apie Bonos Sforcos ryšius su Neapolio Aragoniečių dinastija, apie jos sunkią vaikystę Sforcų dvare valdant Ludovikui Sforcai (Ludovico il Moro), tolesnius vaikystės metus ir paauglystę, praleistą Baryje, kur būsimoji Lenkijos ir Lietuvos valdovė su motina Izabele Aragoniete persikėlė 1501 m., taip pat gyvenimą Neapolyje. Bus apžvelgiami politiniai įvykiai ir kultūrinė aplinka, aptariamas Izabelės Aragonietės dėka Bonai suteiktas puikus išsilavinimas, siekis, kad dukra nepakartotų motinos klaidos – neištekėtų už politinės galios neturinčio kunigaikščio, o priešingai – taptų įtakinga, susigiminiuodama su svarbia Europos dinastija... Paskaitoje bus aptariamas ir skausmingas Bonos sugrįžimas į savo namus Apulijoje – Bario kunigaikštystę, taip pat trumpas rezidavimas Bario pilyje. Prabėgus šimtmečiams, istorinių įvykių fone šiandien kaip niekad įdomu kalbėti apie šią moterį – valdovę ir motiną, jos gyvenimą ir mūsų šalių istorijoje paliktą pėdsaką.
Dr. Marijastela Margoci studijavo modernaus ir šiuolaikinio meno istoriją Romos „Sapienza“ universitete (Università La Sapienza di Roma). 1988 m. pradėjo dirbti Kazertos karališkųjų rūmų muziejuje (Reggia di Caserta). Nuo 1993 m. dirbo Romoje – Nacionalinėje modernaus ir šiuolaikinio meno galerijoje (Galleria nazionale d’arte moderna e contemporanea), kur buvo atsakinga už XX a. tapybos ir skulptūrų kolekciją. Tuo metu rengė parodas Italijoje ir užsienyje, buvo daugelio parodų kuratorė. Nuo 1993 iki 2004-ųjų vadovavo šio muziejaus modernaus ir šiuolaikinio meno Restauravimo laboratorijai. 2004–2015 m. buvo Romos Boncompagni Ludovisi taikomosios dailės, kostiumo ir mados muziejaus (Museo Boncompagni Ludovisi per le Arti decorative, il Costume e la Moda) vadove. Nuo tada daug dėmesio ėmė skirti mados istorijai: rengė parodas, rašė straipsnius, dalyvavo konferencijose. Šiuo metu kaip šiuolaikinio meno ekspertė konsultuoja daugelį Italijos teisėsaugos institucijų, vertinančių meno rinkoje pasirodančių modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių autentiškumą. Yra suorganizavusi daug XX a. menininkų ir įvairių meninių judėjimų parodų, buvo jų kuratorė, šiomis temomis paskelbė kelias dešimtis straipsnių. Buvo Italijos kultūros paveldo komisijos narė. 2016–2017 m. dirbo Italijos kultūros paveldo, veiklos ir turizmo ministerijos Dailės ir kraštovaizdžio generalinėje direkcijoje. Nuo 2018 m. sausio vadovauja Apulijos muziejų asociacijai (Polo museale della Puglia), o tų pačių metų spalio mėnesį tapo ir garsiosios Bario pilies (Castello Svevo) vadove.
Renginys vyks italų k. su vertimu į lietuvių k. Regninys nemokamas, tačiau būtina registracija.
