Viduramžiais ir Naujaisiais laikais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo ir bajorų kasdienybė nebuvo nutolusi nuo gamtos. XIV–XVII a. valdovas su palyda keliaudavo per girias, miškus, pelkes, čia įsirengdavo karines stovyklas ir treniruodavo karius būsimiems mūšiams. Valdovo dvarai dažnai būdavo apsupti didelių girių masyvų, o miestuose esančiose rezidencijose buvo laikomi giriose sugauti žvėrys. Tame pačiame valdovo dvare galėjo būti auginami taip pat ir jau dvaro teritorijoje atvesti laukinių žvėrių jaunikliai. Paskaitos metu atsakysime į klausimą, ar tarp šių gyvūnų būta lokių. Jei taip, aiškinsimės, kaip jie buvo prižiūrimi, dresuojami, maitinami, svarstysime, kokį vaidmenį dvare šis gyvūnas atliko, koks dvaro personalas galėjo juos prižiūrėti.
Renginys nemokamas, tačiau maloniai prašom užsiregistruoti iš anksto paspausdami šią nuorodą.