
Jeigu įvairialypėje Simono Daukanto veikloje tektų išskirti reikšmingiausią kryptį ir svarstyti, kuris iš šio žymiojo tautiečio į lietuvystės pamatus suręstų „akmenų“ yra didžiausias bei tvirčiausias, pirmoje vietoje neabejotinai atsidurtų jo nuopelnai nacionalinei istoriografijai. Atrodo, kad dažnai vartojamas ir nekvestionuojamas teiginys, apibrėžiantis S. Daukantą kaip „nacionalinės istoriografijos pradininką“, vis dėlto yra statiškas. Įdomu, kokius dėmenis aprėpia ši apibrėžtis? Ar pažįstame kultūrologinę aplinką, kurioje gyveno ir kūrė S. Daukantas? Ar suvokiame save „vargo pele“ vadinusios darbščios asmenybės indėlį į mokslo aruodus? Ar dar tebeaktuali diskusija, kuo reikėtų laikyti pirmosios istorijos lietuvių kalba autorių – romantiku ar mokslo autoritetu? Ką nauja galime pasakyti apie S. Daukantą, jo veiklą vertindami prabėgus tam tikram laikui ar net tarptautiniame kontekste?
Šiais ir daugeliu kitų klausimų diskutuos žymūs Lietuvos istorijos bei kultūros tyrėjai prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius, dr. Reda Griškaitė, prof. habil. dr. Zigmantas Kiaupa, doc. dr. Aurelijus Gieda, doc. dr. Moreno Bonda.