Dr. Reda Griškaitė (Lietuvos istorijos institutas)
1824 m. spalio 30 d. (lapkričio 11 d.) Adomas Mickevičius kirto senąją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sieną ir visam laikui paliko šį kraštą. Chrestomatiniu tapo faktas apie poeto nostalgiją Lietuvai visus tuos likusius trisdešimt vienerius jo gyvenimo metus (išvyko būdamas 26-erių). Šio ilgesio, o ir nuolatinio dėmesio tam, kas vyksta ten, anapus kordono, apstu tiek A. Mickevičiaus kūryboje, tiek egodokumentikoje. Tačiau ar tikrai fizinis A. Mickevičiaus nebuvimas Lietuvoje reiškė ir dvasinę jo nebūtį? Net ir turint galvoje faktą, kad nuo XIX a. ketvirto dešimtmečio šio poeto kūryba Rusijos imperijoje buvo draudžiama, o jo vardą užginta net minėti? Šaltiniai rodo, kad nors ir „nematomas“, A. Mickevičius to meto Lietuvos sąmonėje vis dėlto funkcionavo, o jo kūryba buvo reflektuojama. Taigi, paskaitoje bus aptariamas, analizuojamas ir net kvestionuojamas teiginys apie 1824–1855 m. Lietuvą kaip „Lietuvą be Adomo Mickevičiaus“.
Paskaitos nemokamos, bet būtina išankstinė registracija čia.
Po viešų paskaitų klausytojai maloniai kviečiami aplankyti parodą.
Rengėjai pasilieka teisę keisti renginių datą ir dalyvius.
