Prof. dr. Brigita Speičytė (Vilniaus universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
Adomo Mickevičiaus poema Ponas Tadas (Pan Tadeusz, Paryžius, 1834) – iškiliausias lenkų Romantizmo kūrinys, lenkų kultūroje ir literatūroje pelnęs tautinės epopėjos rangą, esmingai veikęs taip pat ir kitų XVI–XVIII a. gyvavusios jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės tautų – lietuvių, baltarusių, ukrainiečių, tam tikru mastu ir žydų litvakų, – kultūras: formavęs bendruomeninės tapatybės vaizdinius, politinę mintį, įsirašęs į šių tautų literatūrines tradicijas.
Poema, sukurta emigracijoje po tragiškai pralaimėto 1830–1831 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo prieš Rusijos imperiją, Lietuvos skaitytojus pasiekė XIX a. antroje pusėje kaip nelegalus, Rusijos cenzūros draudžiamas kūrinys. Veikęs literatūriniame pogrindyje, Ponas Tadas istorinės Lietuvos skaitytojų buvo pripažintas kaip jų kultūrinę ir tautinę tapatybę išreiškiantis kūrinys. Nuo XX a. pradžios besiformuojančioje modernioje lietuvių kultūroje Ponas Tadas tapo kovos dėl kultūrinės atminties vieta. Kūrinys, pasitraukęs į lietuvių nacionalinės literatūros kanono šešėlį, išliko svarbus kultūros rezervas, prie kurio grįžtama lemiamais Lietuvos istorijos momentais.
Pono Tado skaitymo istorija Lietuvoje sudaro tarsi tolesnį poemos tęsinį – meilės ir atstūmimo, kivirčo ir susitaikymo siužetą.
Paskaitos nemokamos, bet būtina išankstinė registracija čia.
Po viešų paskaitų klausytojai maloniai kviečiami aplankyti parodą.
Rengėjai pasilieka teisę keisti renginių datą ir dalyvius.