Renginys nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija. Užsiregistravusiems bus išsiųsti nemokami bilietai, kurie padės rasti savo vietą salėje.
Pasitinkant kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos 200-ųjų gimimo metinių sukaktį
Stanisław Moniuszko (1819–1872)
Opera „Halka“ (1848, Vilnius), koncertinis atlikimas
Solistai: Ilona Krzywicka (sopranas, Halka), Małgorzata Rodek (sopranas, Zofija), Jakub Pawlik (tenoras, Jontekas), Sebastian Szumski (baritonas, Janušas)
Choras ir istorinių instrumentų orkestras „Capella Cracoviensis“
Dirigentas Jan Tomasz Adamus
2019 m. švęsime žymaus kompozitoriaus, dirigento, vargonininko, pedagogo, Varšuvos didžiojo teatro direktoriaus, pirmosios lenkų tautinės operos autoriaus Stanislovo Moniuškos 200-ąsias gimimo metines. Renginius, skirtus šiai sukakčiai, minimai Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos, globoja UNESCO.
Iškilmingai pasitinkant S. Moniuškos 200-ųjų gimimo metinių jubiliejų Vilniuje, Valdovų rūmuose vyks operos „Halka“ Vilniaus versijos (1848) pastatymas. Vilniaus versija yra išskirtinė, nes neretai pirminiuose kūrinių variantuose slypi daugiau informacijos apie kompozitorių ir jo sumanymą negu vėlesniuose. Pastaruosius veikia įvairūs, dažnai pragmatiniai veiksniai, tokie kaip pataikavimas publikos skoniui, teatro direktoriaus daroma įtaka. Dėl minėtų priežasčių šie variantai būna labiau konvencionalūs nei autentiški. Kalbant apie S. Moniuškos operą „Halka“, šis klausimas dar komplikuotesnis, nes jos Vilniaus versijoje padaryta nemažai pakeitimų. Varšuvos premjerai kompozitorius sukūrė visiškai naują partitūrą, parašė visus daugeliui klausytojų žinomus muzikos „perlus“. „Halkos“ Vilniaus versija – visai kitas kūrinys – tiesiogiai klausytojus veikianti muzikinė drama. Pastarojoje yra tik būtiniausi dramatinio vyksmo numeriai, joje nėra maloniai skambančių fragmentų. Kompozitorius mažiau dėmesio skyrė scenoms, kurios galėtų stabdyti operos tėkmę. Taigi čia nėra baleto scenų arba veikėjų apmąstymų kupinų arijų. S. Moniuška sukūrė opusą, kuris anų laikų muzikos fone galėtų būti vertinamas kaip itin avangardistinis. Vilniaus „Halka“ yra ne tokia lyriška, mažiau efektinga, orientuota į žiūrovus, tačiau dramatiškesnė. Glaustas vyksmas yra nukreiptas tragiškos atomazgos link, o visuma – itin aiški, kiek šiurkštoka ir nepadori. Vilniaus versijos dramaturgija „drausmingesnė“, o pagrindinės veikėjos likimas – širdį veriantis. Didžioji opera kupina vokalinio blizgesio, turi daug muzikos „perlų“, jie metams bėgant gyveno savo gyvenimą kaip populiariosios muzikos kūriniai. Tačiau teatrinė tiesa, išraiškinga veiksmo architektūra, naujoviškas ir radikaliai realistinis požiūris į temą slypi tik „Halkos“ Vilniaus versijoje.
Kamerinis choras ir orkestras „Capella Cracoviensis“ – vienas įdomiausių ansamblių iš Lenkijoje veikiančių senosios muzikos kolektyvų. Jo repertuarą sudaro kūriniai nuo Renesanso laikotarpio polifonijos iki ankstyvojo Romantizmo operų, atliekamų šios epochos instrumentais remiantis autentiškomis anuometėmis atlikimo praktikomis. „Capella Cracoviensis“ yra daugelio reikšmingų festivalių ir koncertų salių, tokių kaip „Bachfest Leipzig“, „SWR Festspiele Schwetzingen“, „Händel Festspiele Halle“, „Haydn Festspiele Brühl“, „Opéra Royal Versailles“, „Theater an der Wien“, Nacionalinio Lenkijos radijo simfoninio orkestro, Ščecino filharmonijos, Krokuvos „Misteria Paschalia“, kviestinis ansamblis. Tarp pastarųjų kolektyvo darbų – ir pirmą kartą Lenkijoje atliktas R. Wagnerio penkių dainų ciklas pagal Mathilde’ės Wesendonck eiles – „Wesendonck Lieder“ (1857–1858), ir, bendradarbiaujant su įrašų bendrove „Decca“, įrašyti G. B. Pergolesi (1710–1736) bei N. A. Porporos (1686–1768) operos.
„Capella Cracoviensis“ įkurta 1970 m. tuomečio Krokuvos filharmonijos direktoriaus Jerzy Katlewicziaus pastangomis – jis įpareigojo Stanisławą Gałońskį prie filharmonijos suburti senosios muzikos ansamblį.
Stanislovas Moniuška gimė 1819 m. gegužės 5 d. Ubelėje prie Minsko. Kompozitoriaus Vilniaus gyvenimo tarpsnis prasidėjo 1836 m., tuomet jis apsigyveno uošvių namuose Vokiečių g. 26 (vadinamieji Miulerio namai). Čia skaitė, skambino fortepijonu, klausėsi muzikos, buvo imlus naujai muzikinei patirčiai. 1837 m. rudenį pradėjo studijuoti Berlyne. Baigęs muzikos mokslus, grįžo į Vilnių. Vedė vilnietę Aleksandrą Miuler. Kunigas Janas Menue porą sutuokė bažnyčioje. Jaunikis buvo 21-erių metų. S. Moniuška ėjo vargonininko pareigas Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje ir privačiai mokė muzikos. Po kelerių metų S. Moniuška tapo Vilniaus miesto teatro dirigentu. Sukūrė daug kūrinių, tarp jų – apie 300 dainų, keturios Aušros Vartų litanijos. Taip pat jis išleido pirmuosius „Namų dainyno“ sąsiuvinius. 1848 m. Vilniuje kompozitoriaus uošvių salone buvo kukliai pristatyti operos „Halka“ fragmentai. Šios operos sceninė versija pastatyta 1854 m. vasario 16 d. dabartinėje Vilniaus rotušėje. Operos premjera Varšuvoje įvyko vėliau – 1858 metais. Po operos triumfo S. Moniuška persikėlė į Varšuvą, ten buvo pakviestas eiti Varšuvos didžiojo teatro dirigento pareigas. Kompozitoriaus sukurtos operos „Sielininkas“, „Grafienė“ , „Garbės žodis“, „Baisusis dvaras“ (1865) priklauso lenkų muzikos aukso fondui. S. Moniuška mirė Varšuvoje 1872 m. birželio 4 dieną.
Po renginio maloniai kviečiame apžiūrėti parodą „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“.
Organizatoriai ir partneriai: „Capella Cracoviensis“, Lenkijos institutas Vilniuje, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus miesto skyrius, Lietuvos nacionalinė filharmonija
Projektą globoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.
Projektas finansuojamas Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos lėšomis pagal daugiametę 2017–2021 m. programą „NIEPODLEGŁA“ („NEPRIKLAUSOMA“) ir Adomo Mickevičiaus instituto lėšomis pagal programą „Kultūros platforma“.
Projektas finansuojamas Lenkijos Respublikos Senato ir fondo „Pomoc Polakom na Wschodzie“ („Pagalba lenkams Rytuose“) lėšomis.