Paskaitą skaitys – dr. Gintautas Sliesoriūnas (Lietuvos istorijos institutas)
1697 m. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinkus Saksonijos kurfiurstą Frydrichą Augustą I, po karūnavimo priėmusį Augusto II vardą, Abiejų Tautų Respublika atsidūrė asmeninėje unijoje su Saksonijos kunigaikštyste – įtakingu Vokietijos imperijos elektoratu, Reformacijos gimtine. Ši unija pasirodė gana ilgalaikė (tęsėsi iki 1763 m.), nors sujungė dvi labai skirtingas valstybes ir visuomenes. Tai buvo į bajoriškosios demokratijos saulėlydį įžengianti Lenkijos ir Lietuvos valstybė bei tvirtos monarcho valdžios valdoma Saksonija, kurioje kartu tebegyvavo ir gana stipri luomų atstovybė, neleidusi susiformuoti klasikiniam absoliutizmui. Su Augustu II dideles viltis siejo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija. Tačiau netrukus jos laukė ir dideli nusivylimai. Bajorijos priešiškumą Vetinų dinastijos valdovams taip pat skatino ir nelabai geranoriški Abiejų Tautų Respublikos kaimynai, be kita ko, skleidę ir įvairiausias paskalas apie Augustą II ir Augustą III. Taip užgimė ir legenda apie per 300 nesantuokinių Augusto II vaikų...
Žymus istorikas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės ir socialinės raidos XVII–XVIII a. tyrinėtojas dr. Gintautas Sliesoriūnas paskaitoje gvildens Lietuvos bajorijos požiūrį į Vetinų dinastijos valdovus bei uniją su Saksonija ir pasakos apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietą Augusto II ir Augusto III planuose.
Paskaita NEMOKAMA, tačiau prašom registruotis čia.
Po paskaitos klausytojai maloniai kviečiami aplankyti parodą „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“.
