Spalio 24 d. – lapkričio 14 d. Valdovų rūmų muziejaus Lankytojų vestibiulyje muziejaus darbo metu nemokamai galima aplankyti Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ organizuojamą fotografijų parodą „Dėlionės“. Gražus Valdovų rūmų ir „Lietaus vaikų“ bendradarbiavimas prasidėjo rengiant projektą „Atradimai muziejuje“, kurio metu buvo sukurti iki šiol sėkmingai organizuojami pirmieji Lietuvoje muziejiniai edukaciniai užsiėmimai šeimoms, auginančioms vaikus su autizmo spektro sutrikimu. Būtent šį sutrikimą turintys vaikai ir darė parodoje eksponuojamas nuotraukas. Idėjos autorė ir parodos kuratorė – fotografė Vėtrė Antanavičiūtė.
Vėtrė Antanavičiūtė – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė ir tarptautinės fotomenininkų sąjungos AFIAP fotomenininkė, 2014 m. Kinijoje įvertinta humanistinės fotografijos apdovanojimu (HPA, Humanity Photo Awards), 2015 m. kaip Lietuvos spaudos fotografė gavusi „Auksinio kadro“ apdovanojimą. Autizmo tema menininkei nesvetima – jos fotografijų ciklai „Lietaus vaikas“ bei „Pleistriukai“, leidžiantys pažvelgti į pačios autorės sūnaus, turinčio autizmo spektro sutrikimą, pasaulį, pelnė apdovanojimus tarptautiniuose prestižiniuose fotomenininkų konkursuose Rusijoje.
Vėtrė Antanavičiūtė apie parodą:
Rugpjūčio 14–20 dienomis Monciškėse, „Lietaus vaikų” stovykloje, vyko projektas „Saviraiška per meną”. Viena iš saviraiškos sričių – fotografija. Vaikams, kurie to norėjo, buvo išdalinti fotoaparatai ir jie galėjo visiškai nevaržomi jais fotografuoti.
Didžiausias iššūkis buvo neprileisti tėvų prie šio proceso, nes jie nuolat norėjo kaip nors daryti įtaką vaikams, jiems padėti. O šio fotografavimo tikslas – ne išmokyti fotografuoti, o pamatyti, kaip patys vaikai mato pasaulį ir ką noriai fotografuoja.
Per savaitę vaikai padarė kelis tūkstančius kadrų, iš kurių keliasdešimt atrinkti parodai. Visos fotografijos paverstos į juodai baltas, tačiau daugiau niekas nebuvo koreguojama – jokio kadravimo, jokio taisymo, jokio retušavimo.
Parodos pavadinimas susijęs su fotografavimo būdu, be to, autizmo simbolis yra dėlionė. Teigiama, kad šie vaikai iš pradžių mato detales ir tik po to viską sudeda į visumą tarsi dėlionę. Tuo nesunku įsitikinti ir žvelgiant į nuotraukas, kur daugeliu atveju matome tik detales be visumos. Tai vienas iš fotografavimo būdų – dalis vietoje visumos, kurį taip sunkiai sekasi įvaldyti paprastam žmogui. Tačiau šiems vaikams tai daryti sekasi puikiai. Dar keri pastabumas, kai ant šaligatvio fotografuojamos smulkiausios detalės. Beje, šaligatvio ir dangaus nuotraukų padaryta daugiausiai. Šuo fotografuojamas iš viršaus, tarsi norint paglostyti jį fotoaparatu.
Unikali serija – ausų ir burnos, kai buvo padaryta keli šimtai ausies ir burnos kadrų. Vaikui tiesiog patiko fotografavimo garsas ir jis, klausydamas jo, fotografavo savo ausį. Procesas baigėsi tik užsipildžius kortelei. Tai tarsi performansas. Apskritai vaikai darė daug to paties objekto kadrų, tarsi ta viena detalė būtų labai svarbi. Dauguma darytų portretų neturi akių, lyg jos vaikams nerūpėtų. Ir iš tiesų, kai nuotraukoje nėra žmogaus akių, pradedame pastebėti daugiau detalių – odos struktūrą, raumenų įtampą ir kita.
Parodą organizuoja:
Projektą iš dalies finansuoja:
Partneriai: