„IŠSKLEISK MUZIEJŲ PATS“
RENGINIAI IR ĮĖJIMAS Į MUZIEJŲ NUO 18.00 IKI 23.00 VAL. NEMOKAMI
PROGRAMA
18.00–24.00 val.
Istoriniai personažai atgyja: valdovų batuose
Improvizacinis žaidimas vaidmenimis suaugusiems – LARP (iš angl. Live Action Role-Playing Game – „gyvo veiksmo vaidmenų žaidimas“). Kviesime lankytojus tapti vienu iš keturių su Valdovų rūmais susijusių svarbių personažų (Vytautu Didžiuoju, Bona Sforca, Žygimantu Augustu ar Vladislovu Vaza) ir iš tos istorinės asmenybės perspektyvos apžiūrėti Valdovų rūmų eksponatus, atlikti įvairias užduotis, gyvai patirti jų istoriją.
Tai galimybė vieną naktį pasimatuoti Valdovų rūmų šeimininkų batus!
Gyvieji paveikslai: aš Jūsų Didenybė
Valdovų rūmuose eksponuojamų paveikslų bei gobelenų inscenizuotos vaizdinės kompozicijos padės Jums pasijusti valdovais bei valdovėmis, sužinoti istorinių paslapčių ir patiems įsiamžinti istorijoje – tik nepamirškite atsinešti fotoaparatų ar išmaniųjų telefonų.
Garsai iš praeities: rūmuose skamba senoji muzika
Apžiūrėkime Valdovų rūmų muziejaus turimą klavesiną, pagamintą pagal žymaus XVII a. meistro Hanso Riukerso II (Hans Rückers II) 1624 m. instrumento, daug metų naudoto garsiojo Markizo de Sado (Marquis de Sade) šeimos dvare, pavyzdį, išgirskime, kaip pripildytos skambesio atgyja rūmų erdvės ir sužinokime, kokia muzika istoriniais laikais mėgavosi rezidencijos gyventojai bei svečiai.
Apšviesta istorija: šviesų žaismas rezidencijoje
Naktį muziejuje pamatysime, kaip seni eksponatai nušvis naujomis šviesomis.
Žinia apie Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio sukaktį
19 val. 18 min. žinią skelbia trimitininkas Laurynas LAPĖ ir jo vadovaujamų studentų grupė, atlikdama kompoziciją „Lietuva brangi“.
Projektą inicijavo Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Go Vilnius“ ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.
Katedros aikštė prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų
TARPTAUTINĖS PARODOS
Šią naktį turime išskirtinę galimybę apžiūrėti net tris muziejuje veikiančias tarptautines parodas:
Slanime atgijusi Antika. Lietuvos etmono Mykolo Kazimiero Oginskio gobelenai
Tarptautinė paroda skiriama vienos žymiausių XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei visos Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir kultūros asmenybių – Mykolo Kazimiero Oginskio – gobelenų kolekcijai, atskleidžiančiai tiek išlavintą skonį turėjusio užsakovo mecenatystės užmojus, tiek senosios Lietuvos kultūrinio paveldo tradicijas bei to meto Europos meninius ryšius.
Parodos svarbiausi akcentai – tai septyni per stebuklą išsaugoti aukšto meninio lygio, subtilių spalvų dirbiniai iš buvusios 12 gobelenų serijos. Apie 1784–1790 m. vietinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės meistrų Slanime, M. K. Oginskio įsteigtoje manufaktūroje, sukurti audiniai vaizduoja antikines dievybes ir kitus personažus.
Pranciškaus Skorinos palikimas. Pirmoji Lietuvoje išspausdinta knyga
Tarptautinė paroda skiriama mąstytojo, rašytojo, publicisto ir vertėjo, dailininko ir knygų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje spausdinimo pradininko, švietėjo humanisto, medicinos daktaro Pranciškaus Skorinos paveldui, minint jo išleistos Rusėniškosios Biblijos (1517) 500 metų sukaktį.
Senąsias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knygų leidybos paveldo vertybes pristatančios ir jas į istorinę atmintį grąžinančios parodos akcentai – dvi P. Skorinos spaustuvėje išleistos knygos. Pirmoji – 1517 m. Prahoje išleista Jobo knyga. Tai viena iš Senojo Testamento dalių, taip pat viena iš Rusėniškosios Biblijos knygų. Antrasis parodoje pristatomas leidinys yra Mažoji kelionių knygelė – pirmoji Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išspausdinta knyga, dienos šviesą išvydusi P. Skorinos dirbtuvėse Vilniuje (1522).
Senasis Baltijos sidabras iš privačios kolekcijos
Tarptautinės muziejų dienos ir Muziejų nakties išvakarėse Valdovų rūmų muziejuje atidaryta tarptautinė paroda yra puiki galimybė susipažinti su bendromis europinėmis pasaulietinės auksakalystės tradicijomis, pasigrožėti subtiliomis sidabro dirbinių formomis ir išraiškingais ornamentais, artimiau pažinti kaimyninės šalies – Latvijos – istorinį paveldą, taip pat jį palyginti su Lietuvoje išsaugotu palikimu, permąstyti Lietuvos auksakalystės paveldo raidos kontekstus ir vertę.
Paskutiniai lankytojai į muziejų įleidžiami iki 23.00 val.
Muziejaus ekspozicijos dirba iki 24.00 val.
