Dailiosios tekstilės ištakos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje neabejotinai siekia XVI amžių. Ši kūrybos, amatininkystės ir verslo sritis buvo glaudžiai susijusi su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvaru ir valdovų poreikiais. Svarbu pabrėžti, kad Europoje pagarsėjusiame Žygimanto Augusto meninių audinių rinkinyje buvo nemažai vietos meistrų išaustų kūrinių.
Dar 1579 m. Lenkijos ir Lietuvos valdovas Steponas Batoras patvirtino Vilniaus audėjų cecho statutą. Jau XVII a. Lietuvoje ir Lenkijoje buvo steigiamos pirmosios dirbtuvės, kurios priminė audyklas. Jų veiklą inicijavo didikai ir bajorai: Veselovskiai, Kęsgailos, Zavišos, Podbereskiai, Tolvaišos ir kt. XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje Vilniuje veikė Ditmerio fon Gelderno (Ditmer von Geldern) audimo dirbtuvės, o 1679 m. – Šv. Jurgio audėjų cechas. Nepaisant aktyvios meistrų veiklos XVII a,, dailiosios tekstilės amatas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje suklestėjo tik XVIII amžiuje. Svarbu pabrėžti, kad tuo metu audyklos dažniausiai buvo steigiamos nebe sostinėje, o valstybės periferijoje, privačiuose didikų ir bajorų dvaruose. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje kurti audiniai didikų dvarams – šios paskaitos objektas.
Kokie audiniai buvo kuriami privačiuose didikų ir bajorų dvaruose? Koks jų sukūrimo tikslas? Kam jie buvo skirti ir kaip buvo naudojami?
Atsakymus į šiuos klausimus sužinosite apsilankę prof. dr. Ievos Jedzinskaitės-Kuizinienės paskaitoje „Dailioji tekstilė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII a. pabaigoje – XVIII a.“
Po renginio klausytojai maloniai kviečiami aplankyti parodą.
Registruotis galite paspaudę šią nuorodą.