Prof. Rimvydas Petrauskas – istorijos mokslų daktaras, medievistas. Tyrinėja XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės ir politikos istoriją. Nuo 2007 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros vedėjas, nuo 2012 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas.
Renginyje dalyvaus knygos autorius Rimvydas Petrauskas, istorikas Darius Baronas, žurnalistas, žurnalo „Veidas“ vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka. Jį moderuos žurnalistas, žurnalo „Verslo klasė“ vyriausiasis redaktorius Aurelijus Katkevičius.
Knygoje pasakojama, kaip atsiranda ir išnyksta, kaip prisimenamos ir užmirštamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės giminės. Kiekvienas skyrius – tai ir atskiros giminės istorija, ir su ja susijusio Lietuvos istorijos aspekto aptarimas. Didikai dominavo Lietuvoje iki Naujųjų laikų: ėjo aukščiausias pareigas, atstovavo valdovui vietos visuomenėje ir užsienyje, steigė bažnyčias ir miestelius, užsakydavo meno kūrinių, kai kada ir patys kurdavo. Jie išsiskyrė visose istorinio laiko dimensijose: apie šlovingą praeitį bylojo aukšta kilmė, dabartyje saistė luomo vertos garbingos elgsenos, gyvensenos principai, į ateitį krypo ilgalaikio bažnytinio ir pasaulietinio atminimo, pripažinimo lūkesčiai. Didiko realybė pirmiausia buvo giminės realybė – individualus gyvenimas tarp tėvų palikimo ir palikuonių paveldo. Giminių istorijoje vis svarbesnis darėsi pasakojimas apie giminės praeitį – genealogija, surašyta kronikose, pavaizduota paveiksluose, schemose arba jungtiniuose herbuose.
Istoriniame pasakojime apie kiekvieną giminę iš skirtingų perspektyvų pasikartoja tie patys tapsmo – iškilimo – atminimo chronologiniai tarpsniai. Pagrindinės temos – politinė ir visuomeninė galia ir ją įprasminanti atmintis. Kilmingos giminės savivoką išreikšdavo visų pirma tradicija – kilmė ir priklausymas „namams“, suprantamiems tiek kaip tėvonijų visuma, tiek kaip žmonių – gyvų ir mirusių giminaičių – bendrija.
