Kviečiame muziejaus svečius dar kartą apsilankyti XVI a. Ispanijoje, šį kartą – mintimis nusikelti (o ateityje – galbūt ir fiziškai) už storų mūrų sienų ir susipažinti su to meto ispanų rūpesčiais bei mąstysena. Šioje kelionėje turėsime puikią gidę – nepaprastą asmenybę, pirmą moterį, paskelbtą Bažnyčios mokytoja – šventąją Ispanijos globėją Jėzaus Teresę. Jos 500 metų jubiliejų ką tik iškilmingai paminėjo jos gimtoji šalis, visuotinė Bažnyčia ir gausūs sekėjai iš viso pasaulio.
Renginį ves dr. Andrius Navickas, monografiją išleidusios leidyklos bernardinai.lt direktorius. Šv. Jėzaus Teresės svarbą Ispanijos kultūrai pristatys Ispanijos Karalystės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Emilijus Fernandesas Kastanjas i Diasas Kanecha (Emilio Fernández-Castaño y Díaz-Caneja).
Publicistė ir vertėja, monografijos autorė dr. Jūratė Micevičiūtė pristatys vieną iš šios daugiabriaunės asmenybės veiklos aspektų – jos ryšį su Ispanijos karaliumi. Mūsų muziejaus svečiai apie tai galėjo daugiau sužinoti per praėjusios savaitės prof. habil. dr. Agustino Bustamantės Garsijos (Agustín Bustamante García) iš Madrido autonominio universiteto paskaitas.
Uždarai gyvenanti vienuolė – ir kilusi ne iš karalių, bet viso labo iš vidutiniokų pirklių – atkampiame Kastilijos vienuolyne imasi reformuoti dvasinį savo ordino gyvenimą. Netikėtai jos projektu ima rūpintis pats karalius, valdantis per keturis žemynus nusidriekusią imperiją. Kokios priežastys paskatino tokį valdovo susidomėjimą?
Ieškant atsakymo reikia atsigręžti į gilesnius ispanų valstybingumo pamatus, padėtus dar XV a., valdant Pilypo II proseneliams. Kitaip nei įprasta Lietuvoje ir kitose mums geriau pažįstamose Europos valstybėse, suvienytose tautiniu pagrindu, Ispanijos karalystės vienybė buvo kuriama pasitelkus bendrą tikėjimą. Politikos ir religijos susipynimas atnešė netikėtų vaisių abiem sritims, ir toli gražu ne visi jie buvo neigiami, kaip jau pusę tūkstančio metų stengiasi įtikinti juodoji legenda apie Pilypo II Ispaniją.
Pilypui II religiniai klausimai buvo svarbūs dėl dviejų priežasčių: politinės ir asmeninės. Kontroliuodamas religijos klausimus jis galėjo imtis kurti pirmą centralizuotą valstybės aparatą, apimantį ir bažnytinės administracijos struktūras. Be to, reformuodamas Bažnyčią ir vienuolijas karalius užkirto kelią reformacijos plitimui (ir religiniams karams) Ispanijos karalystėse: juk šį judėjimą visų pirma skatino nepasitenkinimas vidiniu dvasininkų luomo pakrikimu. Be to, akivaizdu, kad karaliui dvasinis gyvenimas buvo asmeniškai svarbus, tad jis mielai išklausydavo ir šventumo šlovę turinčių žmonių patarimų.
Basoji karmelitė Teresė galėjo būti naudinga valdovui abiejose srityse. Viena vertus, ji tapo netikėta sąjungininke Pilypui II, kai jis, tęsdamas savo senelių ir tėvo tradiciją bei nesulaukdamas ryžtingesnio įsikišimo iš Romos, ėmėsi pertvarkyti šalies dvasinę panoramą. Būsima Jėzaus Teresė taip pat puikiai matė, kaip skubiai reikia taisyti vienuolinį gyvenimą, bet tai matė iš vidaus. Ir kaip tik likdama Bažnyčios viduje ši drąsi moteris padėjo atverti erdvę dvasiniam atsinaujinimui. Ji domėjosi ir valstybės politikos klausimais, tačiau būdama moteris ir klauzūrinė vienuolė galėjo juose dalyvauti tik... malda, labai retais atvejais – asmeniškai patardama įtakingiems asmenims, tarp jų ir karaliui. Tiesa, manoma, kad ji niekada su juo nesusitiko, nors apsikeitė keletu laiškų ir galbūt perdavė keletą patarimų per valdovo šeimos damas.
Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, nuostabą kelia tiek šventosios, tiek ir karaliaus pozicija. Jėzaus Teresė visuomet pabrėžė, kaip svarbu išlaikyti dvasios laisvę šio pasaulio didžiūnų akivaizdoje, bet drauge nuolat meldėsi (ir ragino tai daryti savo įsteigtų vienuolynų seseris) už savo reformos globėją karalių. Juk tai Pilypas II asmeniškai įsikišdamas padėjo įsteigti du vienuolynus, sukurti atskirą basųjų karmelitų provinciją ir galbūt pačią steigėją išgelbėjo nuo pernelyg didelio inkvizitorių susidomėjimo. Nors ir labai religingas, jis ne kartą pasirodė labai kritiškas institucinės Bažnyčios atžvilgiu. Tad paradoksų ir paslapčių pilna šių dviejų išskirtinių asmenybių bendradarbiavimo istorija suteikia puikią galimybę pažvelgti į svarbiausios XVI a. Europos (ir pasaulio) valstybės – Ispanijos karalystės – mentalitetą.
Renginys skiriamas visiems, mėgstantiems keliauti ir geriau pažinti kitų šalių gyvenimą bei papročius.
Laukiame Jūsų!
Daugiau informacijos el. p. d.mitruleviciute@valdovurumai.lt; tel. (8 5) 212 7466
RENGINYS NEMOKAMAS
