13.00–14.30 val. Lankytojų vestibiulio auditorija
Vieša prof. Dinko Fabrio (Dinko Fabris) paskaita
„Dvi Neapolio operos karalienės: nuo „Didonės“ (1650) iki „Partenopės“ (1725)“
Baroko italų operos įvairovei didelę įtaką turėjo miestų, tapusių operinės kultūros centrais, kultūros tradicijos. Vienas žymiausių Baroko epochos operos žinovų italų muzikologas Dinkas Fabris paskaitoje apie Neapolio operos sceną pristatys operos žanro raidą nuo jo ištakų 1650 m. (Venecijai sukomponuotos Frančesko Kavalio (Francesco Cavalli) operos „Didonė“ (1641) pastatymas) iki XVIII a. vidurio. 1650 m. šiame mieste atliktą operą ir pirmąjį Venecijoje pastatytą neapolietiškosios operinės kultūros šedevrą – Leonardo Vinčio (Leonardo Vinci) operą „Partenopė“ (1725) – sieja antikiniai mitai, iki šiol svarbūs Neapolio visuomenei ir kultūrai.
Tarptautinės muzikologų draugijos prezidentas, Bario konservatorijos ir Bazilikatos universitetų profesorius Dinkas Fabris specializuojasi Baroko operos ir instrumentinės muzikos srityse, parašė daug knygų: apie Neapolio muzikos kultūrą (1999, 2007), Baroko muzikos mecenatus (1999) ir pan.
Vedėja Jūratė Katinaitė, dalyvauja Laūra Karnavičiūtė
Diskusija vyks anglų kalba su apibendrinančiu vertimu į lietuvių kalbą
Paskaita rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos muzikos ir teatro akademija.
Renginys nemokamas
16.00–17.30 val. Lankytojų vestibiulio auditorija
Knygos sutiktuvės
Michele Bianchi (Alberto Vimina) „Opera VARŽYBOS“
Sutiktuvėse planuoja dalyvauti:
prof. Guido Michelini – knygos sudarytojas
Birutė Žindžiūtė-Michelini – vertėja
prof. Jūratė Trilupaitienė – muzikologė
dr. Aleksandra Pister – muzikologė
dr. Dainius Būrė – filologas
Eimuntas Nekrošius – režisierius
1652 m. Vienoje buvo pastatyta trijų veiksmų opera „Varžybos“. Valdovų rūmų muziejus ketina Jums pristatyti knygą, kurioje publikuojamas šios operos libretas su lietuvišku vertimu, taip tęsdamas solidžia publikacija „Opera Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose“ pradėtas tradicijas. Muzikinė draminė pjesė nukels Jus į turnyrą, vykusį Vienoje austrų kilmės princesės Margaritos Marijos Teresės gimtadienio proga. Ši opera ypatinga. Ji priklausė Lietuvoje nelabai žinomam turnyrinės operos žanrui, su kuriuo galėsite susipažinti atvykę į Michele Bianchi (Alberto Vimina) knygos „Opera VARŽYBOS“ pristatymą.
Renginys nemokamas
18.00–18.40 val. Lankytojų vestibiulio auditorija
Vieša paskaita
„Muzika Neapolio Anžu dvare XIII amžiuje“ ir „Vaidinimas apie Robeną ir Marijoną“
Adomas Alietis (Adam de la Halle), sukūręs pastoralę „Vaidinimas apie Robeną ir Marijoną“ („Le Jeu de Robin et de Marion“), įėjo į istoriją kaip pirmojo sceninio muzikinio kūrinio autorius. Po studijų Paryžiaus universitete, 1280 m., jis atvyko į Neapolį, kurį valdė Anžu dinastijos atstovas Karolis I Anžu. Kaip tik čia ir buvo sukurtas šis sceninis veikalas, skirtas dvaro linksmybėms.
Renginio metu bus apžvelgiamas kūrinio kultūrinis kontekstas, apibūdinama jo meninė vertė ir atlikimo ypatumai.
Paskaitą skaitys ansamblio „Micrologus“ vadovė Patrizia Bovi (Italija)
Iš italų kalbos vers Dainius Būrė
Renginys nemokamas
19.00–20.30 val. Didžioji renesansinė menė
Koncertas-pastoralinė muzikinė drama
„Vaidinimas apie Robeną ir Marijoną“ („Le Jeu de Robin et Marion“)
Muzikinio vaidinimo autorius – Adomas Alietis (Adam de la Halle, apie 1237–apie 1288)
Atlieka ansamblis „Micrologus“ (Italija, Prancūzija):
Patrizia Bovi – balsas (Marijona), arfa, bučina
Gabriele Russo – viduramžių fidelis, bučina
Goffredo Degli Esposti – šalamaja, dūdelė ir būgnelis, fleitos, dūdmaišis
Enea Sorini – balsas (Riteris, Bodonas), perkusija
Olivier Marcaud – balsas (Robenas), perkusija
Simone Sorini – balsas, viduramžių gitara
Leah Stuttard – arfa, pasakotoja
Adomas Alietis – vienas originaliausių XIII a. viduramžių truverų – poetas ir muzikas. Jo kūryba buvo žinoma ne vien gimtajame Arase (Šiaurės Prancūzija), bet ir daugelyje kitų Prancūzijos bei Italijos karalių dvarų. Baigęs menų studijas Paryžiaus universitete, jis išvyko į Italiją, kur dirbo Karolio I Anžu menestreliu Neapolyje. Taip jo kūryboje susijungė Araso truverų bei žonglierių tradicijos ir pastoralinė italų lyrika. Neapolyje apie 1283 m. ir sukurtas jo „Vaidinimas apie Robeną ir Marijoną“. Šis veikalas muzikos istorijoje laikomas pirmuoju sceniniu muzikiniu kūriniu – ankstyviausiomis operos arba operetės ištakomis. Jo siužetas pasakoja apie žaviosios piemenaitės Marijonos ir į medžioklę išsiruošusio riterio susitikimą, o patį vaidinimą sudaro tradicinės liaudies dainos, itališki šokiai ir žaidimai, kuriuos lydi įvairiausiais viduramžių instrumentais atliekama muzika.
Spektaklį pristatantis ansamblis „Micrologus“ laikomas vienu ryškiausių šios srities muzikos atlikimo pionierių. Šiuo koncertu taip pat bus paminėta operos gimimo Lietuvoje diena, Valdovų rūmuose švenčiama rugsėjo 4 dieną.
Koncertas rengiamas kartu su tarptautiniu senosios muzikos festivaliu „Banchetto musicale“.
Koncertą remia: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Italų kultūros institutas Vilniuje, Prancūzų institutas Lietuvoje
Bilietai – 20, 30, 40, 50 Lt
Bilietus platina „Bilietų pasaulis“, www.bilietupasaulis.lt
