Konferencijos vieta: Vilniaus rotušė (Didžioji g. 31, Vilnius)
Vienas iš Europos bendro istorinio paveldo reiškinių, siejančių daugelį šiuolaikinių Senojo kontinento valstybių, yra Magdeburgo teisės raiška. Šis turinio įvairovės, teritorinės aprėpties ir ilgaamžiškumo požiūriais unikalus fenomenas laikomas svarbiu veiksniu, padėjusiu brandinti pilietiškumą bei savivaldą Europos miestuose ir formuoti jų istorinį identitetą.
Magdeburgo teisės ištakos siekia XII amžių. Kaip ir keletas kitų Vokietijos miestų, Magdeburgas anksti gavo miesto teisę, jame intensyviau negu kitur klostėsi bei skleidėsi teisinė kultūra. Ilgainiui šis miestas tapo pavyzdžiu kitoms gyvenvietėms, visų pirma, pačių vokiečių gyvenamoje erdvėje. Vėlesni migracijos procesai Europoje paskatino šios teisės sklaidą į Vidurio Rytų Europos šalis. Magdeburgo teisė įkūnijo miestų savivaldą; jų piliečiams garantavo asmens laisvę, turto teises, socialinės padėties stabilumą; sudarė prielaidas pilietiškumo raiškai; reglamentavo visuomenės sambūvio principus; apibrėžė miestiečių ūkinės veiklos lengvatas ir skatino jų verslumą; kėlė juridinės kultūros lygį. Nuo XIII a. per kelis šimtmečius Magdeburgo teisę gavo tūkstančiai miestų šiandieninėse Europos valstybėse – Čekijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir kt.
XIV a. pabaigoje Magdeburgo teisė plito ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 1387 m. ji buvo suteikta Vilniui, vėliau Brestui, Kaunui, Trakams. Dar po šimtmečio ją gavo Kijevas, Polockas, Minskas: europinio tipo magdeburginių miestų šeima sparčiai plėtėsi. Lietuva tapo tiltu, per kurį šis vakarietiškojo tipo reiškinys sklido į Rytus. Magdeburgo teisė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo ryškus miestų teisinės kultūros segmentas, pergyvenęs ir pačią valstybę, kadangi šios teisės šaltinių, kaip, beje, ir Lietuvos Statutų, galiojimas buvo panaikintas tik 1840 metais.
Šiandienos politiniai, pilietiniai ir socialiniai procesai Europos Sąjungoje bei kaimyninėse valstybėse skatina giliau pažinti bendrą istorinį paveldą, išryškinti miestų raidos bendrus bruožus ir aktualinti Europos miestų bendradarbiavimą. Todėl Vilniaus universitetas, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija rengia tarptautinę konferenciją, kuria siekiama pristatyti Magdeburgo teisės raiškos Europoje įvairovę ir išryškinti Lietuvos vaidmenį, taip prisidedant prie vakarietiškojo tipo miestų kultūros sklaidos Europoje bei jos aktualinimo.
Į konferenciją atvyks žinomų mokslininkų iš Vokietijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos, taip pat Magdeburgo, Vilniaus, Kauno, Jurbarko ir kitų Lietuvos miestų merai bei savivaldybių atstovai. Konferencijoje akademinei bendruomenei, politikams, savivaldybių atstovams bei suinteresuotai visuomenei bus pristatyta Magdeburgo teisės istorinė raida, išryškinta savivaldos reikšmė, formuojant Europos miestų identitetą. Forume ketinama aptarti miestų ir jų bendradarbiavimo vaidmenį šiandieniame Europos integracijos procese, plėtojant Europos Sąjungos Rytų partnerystės programą ir įgyvendinant bendradarbiavimo per sieną projektus.
Konferencijos kalbos: lietuvių, vokiečių, rusų; sinchroninis vertimas.
Konferencijos globėjai: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Vilniaus meras Artūras Zuokas
Konferencijos rengėjai: Vilniaus universitetas, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija
Konferencijos partneris: Lietuvos Respublikos Seimas
Laukiame Jūsų!
