Kultūros vakaras „Palermo Normanų rūmai“

Renginio data: 2012m.Sausio0120 d.15:00 - 00:00 Visi renginiai
Valdovų rūmai
Aktualu iki 2012-01-20
Renginio tipas:
Vieša paskaita
Renginio tipo nr.:
19

2012 m. sausio 20 d., penktadienį, 15 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose lankysis Sicilijos regiono (Italija) asamblėjos prezidentas Francesco Cascio, Lietuvos Respublikos garbės konsulas Sicilijoje Alessandro Palmigiano bei Palermo Normanų rūmų atstovas dr. Ciro di Vuolo, skaitysiantis pranešimą apie Normanų rūmus, jų istoriją ir dabartį. Pranešimas bus skaitomas italų kalba ir sinchroniškai verčiamas į lietuvių kalbą.

Renginio metu bus pasirašytas Normanų rūmų Palerme bei Valdovų rūmų muziejaus Vilniuje bendradarbiavimo susitarimas.

Normanų rūmai (Palazzo dei Normanni) Palerme yra labai svarbi istorinė rezidencija. Joje Viduramžiais formavosi Europos valdovų dvaro etiketo, ceremonialo, karūnacinių insignijų, iškilmių drabužių formos ir prasmės. Palermo rūmuose buvo perimtos ir išplėtotos Senovės Romos, Bizantijos, arabų, normanų, Šventosios Romos imperijos tradicijos, ėmė formuotis valdovų rezidencijos reprezentacinių patalpų struktūra.

Taip pat tai yra vienas svarbiausių ir lankomiausių architektūrinių paminklų visoje Sicilijoje. Finikiečių, kartaginiečių, graikų, romėnų, vandalų, ostgotų, bizantiečių, arabų, normanų, prancūzų, ispanų, italų kultūrų pėdsakai matomi gausiai išlikusiuose Sicilijos kultūros paminkluose. Šios Viduržemio jūros salos sostinė Palermas – bene daugiausia kartų skirtingų kultūrų užvaldytas miestas pasaulyje. Įvairių tradicijų sampyna paliko ryškų pėdsaką ir Palermo karališkuosiuose rūmuose, kurie šiandien labiau žinomi Normanų rūmų vardu. Rūmų vidus ir išorė nuolat keitėsi, pristatant arba perstatant atskiras jų dalis, naujai dekoruojant interjerą.

Po Antrojo pasaulinio karo 1947 m. Normanų rūmuose buvo įkurdinta Sicilijos regiono asamblėjos būstinė, o Siciliją prijungus prie Italijos šiuose rūmuose įsikūrė valdžios įstaigos. Dabar 90 Sicilijos regiono asamblėjos narių posėdžiauja Herkulio bei buvusioje Ferdinando III Burbono (Ferdinando III di Borbone) laikų Sosto salėje (Sala Rossa). Normanų laikais buvusioje Audiencijų salėje (Sala di Federico) dabar įrengtas Asamblėjos prezidento darbo kambarys. Vakarinis sparnas su Porta Nuova buvo atiduotas Italijos kariuomenei, ir ten lig šiol yra karinės apygardos būstinė. Rūmuose įsikūrusi ir Palermo universiteto Giuseppe S. Vaiana observatorija. Turizmo bei kultūros paslaugomis rūpinasi 1996 m. įkurtas Frydricho II (Friedrich II) fondas. Šis fondas naujai restauruotose Montalto kunigaikščio salėse (Sale Duca di Montalto) organizuoja Sicilijos menininkų parodas. Dalis Normanų rūmų pritaikyta turistams lankytis ir pristato šios rezidencijos raidą bei paveldą.

Normanų rūmų istorija

Rūmų teritorijoje buvo finikiečių gyvenvietė, kurios vietoje romėnų laikais iškilo tvirtovė, tarnavusi ir bizantiečiams. IX a. rezidenciją čia įkūrė Siciliją užkariavę arabai. XI–XII a. ant ankstesnių pamatų pilį pasistatė normanų valdovai, emyrų rūmus pavertę ištaigingu ansambliu, kuris turėjo parodyti normanų karalystės galybę.

Normanų rūmai buvo gerokai praplėsti ir turtingai dekoruoti. Rezidencijoje, be valdovo apartamentų, valstybės institucijoms funkcionuoti reikalingų patalpų, įsikūrė ir visoje Europoje garsios auksakalių bei audėjų dirbtuvės.

1132 m. valdant Rudžierui II (Ruggero II) buvo pastatyta Rūmų koplyčia (Cappella Palatina). Ji tapo viso komplekso centru. Kiti pastatai buvo derinami prie jos. Šios koplyčios interjeras sujungė bizantiškosios, arabų, prancūzų bei normanų architektūros bruožus ir žavi pirmiausia bizantinėmis mozaikomis bei arabiškomis lubomis. 2002 m. koplyčia nukentėjo nuo žemės drebėjimo. Jos restauravimo darbai baigti 2008 metais.

Hohenštaufenų (Hohenstaufen) dinastijos laikais rūmai buvo valdovo administracijos bei valstybės kanceliarijos būstinė.Vis dėlto imperatorius ir karalius Frydrichas II (Friedrich II) čia gyveno tik jaunystėje. Vėliau Normanų rūmai ilgą laiką buvo apleisti ir palengva griuvo (Anžu ir Aragoniečių valdovai rezidavo kitose pilyse ir rūmuose). Buvo išsaugota tik rūmų koplyčia ir Rudžiero II salė. XVI a. 2 pusėje Siciliją valdant ispanams, rūmai tapo Ispanijos vicekaralių rezidencija. Tuo metu rūmai vėl atnaujinti, pritaikyti reprezentacinėms bei gynybinėms funkcijoms. Sukurta bastionų sistema. XVII–XVIII a. buvo vykdomi tolesni perstatymai, suformuotas pagrindinis fasadas. 1798 m. prancūzams užgrobus Neapolį, Burbonų dvaras persikėlė į Palermą. Normanų rūmuose buvo įrengtos dar kelios reprezentacinės salės (Raudonoji, Geltonoji ir Žalioji), taip pat restauruota Herkulio salė, o 1820 m. nugriauti bastionai, imtasi restauruoti fasadus.

1921 m. pradėti dideli rūmų restauravimo darbai. Restauruojant buvo atrastos normanų-Hohenštaufenų laikų lobyno bei kalėjimo patalpos. XX a. pabaigoje rūmai buvo iš esmės restauruoti, tačiau kai kurie restauravimo darbai tęsiami lig šiol.

Istorinės sąsajos ir paralelės su Lietuva

Baltų gentys su normanų protėviais, kurie pradėjo statyti Palermo karališkuosius rūmus, susidūrė jų ekspansijos iš Skandinavijos pradžioje. Jau IX a. Baltijos jūros pakrančių gyventojai patyrė jų antpuolių grėsmę. Istorijoje žinomas 854 m. Apuolės pilies puolimas. Tiesa, būta ir aktyvių prekybinių ryšių. Skandinavų vikingai ekspansiją vykdė ir slavų žemėse. Esama nuomonių, kad Kijevo Rusios valstybė buvo įkurta vikingų (variagų). Būdami geri jūrininkai, jie netrukus pasiekė Prancūziją (Normandiją), Didžiąją Britaniją, nukeliavo iki Sicilijos ir pasiekė netgi Artimuosius Rytus.

Palerme normanų pastatyti rūmai vėliau buvo Aragoniečių dinastijos, iš kurios buvo kilusi Bonos Sforcos motina Izabelė, rezidencija. Palerme ir visoje Sicilijoje XVII a. buvo paplitęs Lietuvą bei Lenkiją valdžiusios Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos atstovo karalaičio šv. Kazimiero kultas, kurio ženklų išlikę iki šiol.

Šios istorinės paralelės, taip pat panaši Sicilijos ir Lietuvos personalinės unijos su kaimyninių kraštų dinastijomis istorija, suverenumo gynimas, parlamentarizmo raida, bendra europinė dvaro kultūros tradicija, baroko estetika, susigiminiavusių miestų Palermo ir Vilniaus rezidencijų lokalizacija, permaininga istorija, apleisties, restauravimo, pritaikymo nūdienos kultūrinėms ir valstybės reprezentacijos funkcijoms patirtis yra tie saitai, kurie suartina Normanų rūmus Palerme bei Valdovų rūmus Vilniuje.

Susiję įrašai

Nuotraukų galerija

Publikuota: 2012-01-17 14:26 Atnaujinta: 2012-01-18 09:34
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika