Paskaita „Raganų teismai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: tarp teisės ir tikėjimo“

Lektorė Kristina Petrauskė (Vytauto Didžiojo karo muziejus)

Ankstyvaisiais Naujaisiais laikais Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo savita riba tarp dviejų krikščioniškosios Europos pasaulių. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė oficialiai buvo katalikiška, tačiau daugiakonfesė valstybė, ji puoselėjo skirtingas teisines ir religines tradicijas. Kaip ši savita valstybės padėtis veikė požiūrį į raganavimą ir jo persekiojimą?

Paskaitoje bus aptariama, kaip XVI–XVIII amžiuje buvo reglamentuojami raganavimo procesai ir kokie teismai juos nagrinėjo. Raganavimui tapus pasaulietinių teismų kompetencija, bylos buvo sprendžiamos priklausomai nuo kaltinamojo luomo – miestiečius teisė magistratas, bajorus – pilies, valstiečius – dvaro teismas. Lietuvos praktika bus palyginta su Vakarų Europoje susiformavusiu raganų teismų modeliu, siejamu su žinomiausiu XV a. demonologijos veikalu „Raganų kūju“.

Tačiau ar Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei iš tiesų buvo būdingas Vakarų Europoje paplitęs raganų persekiojimo modelis? Naujausi tyrimai leidžia teigti, kad vietos procesai buvo gerokai savitesni: kaltinimai dažniausiai likdavo lokalių konfliktų ribose, retai sieti su erezija, o demonizuotos raganos – velnio pagalbininkės ir tikėjimo išsižadėjusios eretikės – įvaizdis Lietuvoje taip ir nesusiformavo iki galo.

 

Paskaita yra Valdovų rūmų muziejaus įgyvendinamo projekto „Teisingumo stulpai: prakalbinti senosios Lietuvos teisės paminklai“ renginys.

 

Paskaita nemokama, tačiau būtina išankstinė registracija. 

 

Renginį remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija