Paskaita „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės ir islamo pasaulio kaimynystė prie Juodosios jūros XV–XVI a.: nuo karinių susidūrimų iki diplomatinių sutarčių“

Publikuota 20260625

Renginio data: 2026m.Rugsėjo0915 d.18:00 - 19:30 Visi renginiai

Valdovų rūmų muziejus

Tarptautinės parodos „Nuo priešo iki sąjungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osmanų imperija XIV–XIX a.“ renginių ciklas

Lektorius doc. dr. Tomas ČELKIS (Vilniaus universitetas)

XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija siekė XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija siekė Juodosios jūros pakrantes. Šis pietrytinis pakraštys buvo išskirtinis. Pirmiausia – savo geografija: čia plytėjo stepė, kurioje gyveno klajoklių totorių jurtos (gentys). Jas kontroliuoti teritoriškai buvo sunkiai įmanoma, todėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės elito valdžia čia buvo faktiškai nominali. Pirmieji susitarimai su totorių chanais galiodavo trumpai, nes šie vengdavo arba nebuvo pratę prie ilgalaikių įsipareigojimų, kokie tuo metu egzistavo su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vakarinio ir šiaurinio pakraščio kaimynais. Antra, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stepėje galiojo kitokia, labiau numanoma, valdžios samprata. Nepaisant to, XV a. antroje pusėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracija mėgino čia diegti teritorinio valdymo koncepciją. Šį mėginimą politinio mentaliteto požiūriu galima vadinti savita politine programa ir siekiu.

Situacija Juodosios jūros pakrantėje ėmė keistis, kai čia savo ekspansinius, o įkandin ir prekybinius interesus parodė Osmanų imperija. 1475 m. Osmanų imperijos sultonas Mechmedas II tapo Krymo chanato siuzerenu, o 1484 m. sultonas Bajazitas II užėmė dalį Moldovos teritorijos su Kilijos uostu prie Dunojaus deltos ir Belgorodo (Akermano) uostą prie Dniestro. Svarbu tai, kad Osmanų imperija teritorijoms kontroliuoti taikė sėslių gyventojų valdymo priemones. Dėl to Juodosios jūros pakrantės klajokliai turėjo pamažu perimti naują – sėslaus gyvenimo būdo – formą. XVI a. pirmoje pusėje stepėje dėl kontrolės prasidėjo kariniai susirėmimai tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Osmanų karinių pajėgų. To rezultatas – sudarytos naujos diplomatinės šalių sutartys, kurios įvedė ir reglamentavo naują, iki tol neegzistavusią, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Osmanų imperijos politinę kaimynystę. Ši kaimynystė tęsėsi ilgiau nei tris dešimtmečius.

Renginys nemokamas, tačiau būtina registruotis iš anksto.

Registracija į renginį prasidės likus trims savaitėms iki renginio datos.