Koncertas „Francesco Cavalli ir Venecijos operos aušra“

 

Rodrigo Calveyra, meno vadovas, kornetas, išilginė fleita (Brazilija / Prancūzija)

Renata Dubinskaitė, mecosopranas

Adrià Gràcia Gàlvez, klavesinas, vargonėliai (Ispanija)

Rodney Prada, viola da gamba (Kosta Rika / Italija)

 

 

2026 m. minimos ryškiausio XVII a. operų kompozitoriaus Francesco Cavalli (1602–1676) 350-osios mirties metinės. Jam priskiriamos daugiau nei keturiasdešimt dvi operos, iš kurių dvidešimt šešios yra visiškai išlikusios. F. Cavalli gyveno ir kūrė daugiausia Venecijoje, kur 1637 m. buvo atidarytas pirmasis pasaulyje viešasis operos teatras, tačiau F. Cavalli įtaka sklido visoje Europoje. Jo autoritetas buvo toks didelis, kad 1660 m. Prancūzijos karalius Liudvikas XIV pakvietė jį pristatyti italų operą Prancūzijos dvarui. F. Cavalli praleido dvejus metus Prancūzijoje, prižiūrėdamas operų pastatymus, ir karaliaus santuokos su Austrijos imperatoriene Marija Terese proga sukūrė monumentalią operą „L’Ercole Amante“. Jis taip pat buvo pakviestas dirbti kapelmeisteriu vienoje svarbiausių muzikos institucijų Europoje – Venecijos Šv. Morkaus bazilikoje.

 

F. Cavalli operos atskleidžia įspūdingą dramaturginį instinktą, išskirtinę melodinę išmonę ir groteskišką humorą, kuris buvo būdingas italų operai iki pat Alessandro Scarlatti mirties. F. Cavalli kūryba yra vienintelis pavyzdys, kai kalbėdami apie operos žanrą galime matyti vieno kompozitoriaus nuoseklią raidą nuo ankstyvojo iki vėlyvojo XVII a. Venecijoje. Kitų jo laikotarpio kompozitorių (pvz., Claudio Monteverdi ar Antonio Cesti) operų išliko labai mažai. Tyrinėtojams ši raida ypač įdomi: operos žanras F. Cavalli kūrybos pradžioje dar buvo visai jaunas, tačiau šio kompozitoriaus karjeros pabaigoje jau subrendo į visiškai išplėtotą ir populiarų viešą spektaklį.

 

Lietuvoje iki šiol nebuvo nė vienos F. Cavalli skirtos koncertinės programos ir nė viena jo opera nebuvo atlikta. Siekdamas užpildyti šią spragą, tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ pristato naują koncertinę programą, kurią sudaro fragmentai iš dešimties skirtingų F. Cavalli operų. Ji atskleidžia kompozitoriaus meistriškumą visais aspektais: dainingas jo operų melodijas, rafinuotą kontrapunktinį raštą, dramatiškus afektų kontrastus ir gilų žmogaus balso suvokimą. Programą papildo Dario Castello instrumentinės kompozicijos – šis kompozitorius vadovavo Venecijos Šv. Morkaus bazilikos instrumentų grupei.

Aktyviausias Lietuvoje senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“, vadovaujamas Rodrigo Calveyros, tyrinėja ir atlieka Renesanso bei Baroko muziką nuo 2013 metų. Ansamblis koncertavo daugelyje Europos šalių, įskaitant Austriją, Estiją, Italiją, Jungtinę Karalystę, Latviją, Lenkiją, Nyderlandus, Norvegiją, Slovėniją, Švediją ir Vokietiją. 2017 m. Kretingoje ansamblio iniciatyva įkurtas R. Calveyros vadovaujamas senosios muzikos festivalis, kuriame pasirodo pasaulinio lygio senosios muzikos žvaigždės, koncertuojančios su seniausiais Lietuvoje vargonais. „Canto Fiorito“ repertuare – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzikos paveldui skirtos programos, Baroko operos, tokios kaip Georgo Friedricho Händelio (1685–1759) „Alčina“ ir Alessandro Stradellos (1643–1682) „Kirkė“, taip pat koncertų ciklas, skirtas architektui Jonui Kristupui Glaubicui (apie 1700–1767). „Canto Fiorito“ daug dėmesio skiria senosios muzikos edukacijai ir koncertams regionuose. Ansamblis išleido albumus „Deus Deus Meus“ (2014), „Barbara Strozzi. La voce sola“ (2021) ir jubiliejinį „From Rome to Vilnius“ (2024), atskleidžiantį italų kompozitorių įtaką Vazų dvaro muzikai.

Programą „Canto Fiorito“ atliks su basso continuo grupe – klavesinu/vargonais ir violomis da gamba. Mecosopranas Renata Dubinskaitė atliks tiek moteriškus, tiek vyriškus operų vaidmenis, kuriuos F. Cavalli laikais dainuodavo kastratai. Programai vadovaus didžiulę F. Cavalli operų patirtį turintis korneto virtuozas Rodrigo Calveyra (kornetas yra venecijietiškos kilmės instrumentas, kuris buvo girdimas svarbiausiose ceremonijose ir šventiniuose renginiuose).