Publikuota 20260218
Renginio data: 2026m.Kovo0319 d.18:00 - 19:30 Visi renginiai
Didžioji renesansinė menė
Aktualu iki 2026-03-19
Koncertas skirtas paminėti Šv. Pranciškaus mirties 800-ąsias metines.
Ansamblis „Micrologus“
Patrizia Bovi – balsas, bučina
Gabriele Russo – viola, ragas, bučina
Goffredo Degli Esposti – dviguba fleita, dūdmaišis, švilpynė, būgnas
Enea Sorini – balsas, citra, perkusija, tambūrinas
Peppe Frana – citra
Lorenzo Lolli – balsas, cimbolai
Federica Bocchini – balsas, varpai
Giullari di Dio – Dievo juokdariai
XIII a. plačiai paplitus šnekamajai italų kalbai (it. volgare), kuria kalbėjo ir kurią suprato paprasti žmonės, atsirado laudos (nuo it. šlovinti, šlovinimas) – pirmieji Viduramžių Italijos muzikiniai religinio pobūdžio tekstai (giedojimas ir malda), atitinkantys pranciškoniškąsias vertybes. Pranciškonybė (it. Francescanesimo) įkūnija dvasingumą ir teologinę tradiciją, kylančią iš šv. Pranciškaus Asyžiečio pavyzdžio ir mokymo. Svarbiausi aspektai yra neturtas, nuolankumas, brolybė ir gili meilė kūrinijai.
Pirmųjų pranciškonų brolijų lauda buvo paprasta daina, kurią (bent jau priedainį) lengvai galėjo atlikti visi broliai, tačiau būtent todėl, kad tai chorinė daina, ji visada atrodė įkvepianti ir emociškai gili. Tokia maldos išraiška buvo vienas iš pagrindinių ir svarbiausių brolijų dvasinio atsinaujinimo ir išsivadavimo iš Viduramžių liturginės tradicijos momentų. Ši pakili kontempliacijos forma netrukus sėkmingai virto nauja populiaria pamokslavimo kryptimi.
Itališkas terminas giullari reiškia Viduramžių linksmintojus, juokdarius – žmones, kurie keliaudavo, dainuodavo, pasakodavo istorijas ir atlikdavo triukus, skirtus džiuginti ir stebinti. Vadindami save „Dievo juokdariais“ (it. Giullari di Dio), šv. Pranciškus ir jo pasekėjai apibūdino savo misiją nešti džiaugsmą, paprastumą ir dieviškąją meilę pasauliui, veikdami kaip Dievo, o ne pasaulietinių globėjų linksmintojai.
Nuo senų laikų juokdarių pozicija visada buvo privilegijuota – juokdariams buvo suteikta teisė stebėti ir interpretuoti bei kritikuoti visuomenės poelgius. Dėl to jie sulaukdavo įtarimų ir pasmerkimo iš religinių autoritetų, kurie netgi tiesiogiai prilygino šią profesiją prostitucijai. Šv. Pranciškaus dėka juokdario vaidmuo buvo apgintas ir įgavo kitą prasmę, ši figūra netgi tapo naujo bendravimo stiliaus pavyzdžiu, turinčiu pakeisti sudėtingus „oficialaus“ pamaldumo ritualus, dažnai radikaliai trukdančius tikintiesiems suprasti religiją. Tai buvo kitokia pamokslavimo kryptis, naudojant to meto visuomenei priimtinas išraiškos formas, pirmiausia – šnekamąją kalbą.
Muzikinė programa, sukurta vadovaujantis Europos tyrimų tarybos (ERC) pažangių tyrimų projekto „Laudare“ direktoriaus Francesco Zimei moksliniais tyrimais, pirmą kartą pristatys šv. Pranciškaus Asyžiečio „Saulės giesmės“ muzikinę rekonstrukciją, pagrįstą nauja seniausių šaltinių interpretacija, kartu su neseniai iš naujo atrastų laudų rinkiniu, datuojamu XII a. pabaiga – XIII a. pirma puse.
Romoje įvykusio koncerto su ta pačia programa ištrauka.
Koncertas nemokamas, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus kviečiame registruotis iš anksto. Vietų į renginį nebėra.
Koncertas vyks Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje. Koncertas be pertraukos, todėl vėluojantys klausytojai nebus įleidžiami.
Į koncertą kviečiame su ne jaunesniais nei mokyklinio amžiaus vaikais. Mažesniųjų su visa šeima laukiame edukaciniuose užsiėmimuose Valdovų rūmų muziejuje.
Renginiai fotografuojami.
Koncertą pristato Apaštalinė nunciatūra, Italijos ambasada ir Italų kultūros institutas Vilniuje.
