Koncertas „Sarbievijaus kelionė į Romą“

Koncertas skirtas Motiejui Kazimierui Sarbievijui ir Baroko literatūros metams.

 

Ansamblis „Šviesotamsa“ pristato XVII a. poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640), priskiriamo prie žymiausių lotyniškai kūrusių Europos poetų, asmenybę. M. K. Sarbievijus gimė 1595 m. Sarbieve, Mozūrijoje (Lenkija), tačiau jo gyvenimas labiausiai susijęs su Vilniumi ir su Lietuva. Šioje koncertinėje programoje publikai pirmą kartą pristatomos M. K. Sarbievijaus eilės kartu su jo laikotarpio muzika, glaudžiai susijusia su poeto gyvenimo aplinka ir žyminčia tris jo gyvenimo dešimtmečius bei vietas.

Pirma dalis susijusi su Vilniumi. 1612 m. M. K. Sarbievijus įstojo į Vilniaus jėzuitų noviciatą. 

Kitas etapas susijęs su Italija – 1622 m. M. K. Sarbievijus išvažiavo iš Vilniaus universiteto (pradėjo studijuoti 1620 m.) ir studijas tęsė Romoje. Čia savo poezija nusipelnė kardinolo Antonio Barberinio ir popiežiaus Urbono XVIII dėmesio. Šioje aplinkoje klausėsi tuo metu garsių kompozitorių ir atlikėjų, tokių kaip Giovanni  Kapsbergeris (dedikavo savo kūrinį Vladislovui Vazai), Francesca Caccini, Virgilio Mazzochi ir kt., muzikos.

Vėliau, 1635 m., M. K. Sarbievijus buvo paskirtas Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios pamokslininku. Tais pačiais metais tapo Lietuvos ir Lenkijos valdovo Vladislovo Vazos (1632–1648) rūmų pamokslininku – kartu su karaliumi rezidavo Krokuvoje, Varšuvoje, Vilniuje. Vienas iš gausiausių kūrybinio palikimo lobynų – Vazų dvare tarnavusio italų kompozitoriaus Francesco Anerio sakralinės arijos. Vokalines kompozicijas keliems balsams perteikia barokinio smuiko, klavesino skambesys. Taip pat girdėsime kūrinių soliniam smuikui: skambės Giovannio Battistos Fontanos, Girolamo Frescobaldi muzika ir Aldebrando Subissati – Vladislovo Vazos dvaro kapelos smuikininko ir kompozitoriaus – sonata.

 

 

Ansamblis „Šviesotamsa“ (it. „Chiaroscuro“) suburtas 2014 m. Rūtos Vosyliūtės, Ievos Baublytės ir Vilimo Norkūno, kurie specializuotas senosios muzikos studijas baigė Vakarų Europos šalyse (Italija, Šveicarija ir Austrija). Ansamblis ne kartą pasirodė tarptautiniame „Banchetto musicale“ ir Marko Skakio festivaliuose, gastroliavo Latvijoje – „Vivat Curlandia“ ir „Rygos senosios muzikos“ festivaliuose. Sukūrė daug koncertinių programų, tokių kaip „Prūsijos kunigaikštystei 500“, „(Ne)pažįstamas Simonas Dachas“, „Air de cour“, „Canticum canticorum“ ir kt.

Rūta Vox (Vosyliūtė) – sopranas

Marianna Puriņa (Latvija) – barokinis smuikas

Vilimas Norkūnas – bosas, klavesinas, basso continuo

 

Ansamblio pavadinimo kilmė irgi susijusi su Baroko epocha.

Stiprių jausmų, emocijų ir kontrastingų nuotaikų perteikimas šviesa ir tamsa paplito visame Baroko epochos mene: nuo Caravaggio paveikslų, P. Metastasio dramų iki recitar cantare stiliaus, atliekant G. Caccini, J. Perio, C. Monteverdi kūrinius. Pasiklausyti ištraukos iš koncerto Vilniaus universiteto Aula Parva menėje galima čia.

Dr. Rūta Vosyliūtė – barokinės muzikos dainininkė, tarptautinių konkursų „Fatima Terzo“ (Vičenca, 2011, pirmoji vieta), „Francesco Provenzale“ (Neapolis, 2009, antroji vieta) laimėtoja. Renesanso ir barokinio dainavimo magistro diplomą su pagyrimu baigė Vičencos A. Pedrollo konservatorijoje, prof. Patrizios Vaccari ir Glorios Banditelli klasėse. Dainavimo specialybę įgijo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Sigutės Stonytės klasėje (2005–2009), ten pat 2018 m. apsigynė meno daktaro laipsnį. Ji pasirodo įvairiose scenose ir senosios muzikos festivaliuose visoje Europoje, bendradarbiauja su žymiais dirigentais, tokiais kaip Claudio Cavina, Sigiswald Kuijken, Paolo Faldi, Marco Mencoboni, Walter Testolin, Wolfgang Katschner. Bendradarbiaudama su „Artis Opera“ sukūrė Bradamantės vaidmenį Antonio Vivaldi operoje „Orlando furioso“ (2019), Elenos vaidmenį Marco Vitale atkurtoje operoje „Elenos pagrobimas“ (2018). Dalyvaudama Baroko operos teatro projektuose sukūrė Inos vaidmenį Georgo Friedricho Händelio operoje „Semelė“ (2017), Abros vaidmenį A Vivaldi oratorijoje „Juditos triumfas“ (2014), atliko Magdalenos partiją G. F. Händelio oratorijoje „Prisikėlimas“ (2014). Taip pat tarptautiniame senosios muzikos festivalyje „Banchetto musicale“ Claudio Monteverdi operoje „Orfėjas“ – Muzikos ir Vilties partijas (2015).

 

Vilimas Norkūnas – Lietuvoje gerai žinomas klavesinininkas ir vargonininkas, grįžęs į Lietuvą iš Austrijos jau spėjęs sukurti kelias dešimtis koncertinių programų. Į senosios muzikos pasaulį įžengė dar 2002 m., kai Zalcburge (Austrija), Mocarteumo universitete (prof. Heriberto Metzgerio vargonų klasėje) pasirinko koncertinės vargonų ir sakralinės muzikos specialybes. Greta senosios muzikos repertuaro vargonams, studijavo atlikimą klavesinu, klavikordu, hamerklavyru (ankstyvasis fortepijonas), taip pat basso continuo. Nuo 2008 m. studijas tęsė Graco menų universitete, kur 2011 m. įgijo sakralinės muzikos ir vargonų magistro laipsnį (prof. Ulricho Waltherio vargonų klasėje), 2012 m. – chorinio dirigavimo magistro laipsnį (prof. Johanneso Princo klasėje). 2014 m. tame pačiame universitete diplomu su pagyrimu baigė Senosios muzikos-klavesino studijas prof. Michaelio Hellio klasėje. V. Norkūnas koncertavo su Stirijos barokiniu orkestru „Neue Hofkapelle Graz“ (Austrija), Šv. Kristoforo orkestru, su konsortu „Brevis“, su chorais „Jauna muzika“, „Brevis“, „Aukuras“, įvairiais ansambliais, taip pat surengė ne vieną koncertą su barokinio smuiko virtuozėmis Ūla Kinderyte (JAV) ir Vera Otasek (Austrija). V. Norkūnas yra lietuvių atlikėjų senosios muzikos ansamblio „Šviesotamsa“ bei tarptautinio ansamblio „Cordaria“ bendrakūrėjis ir narys. Šie ansambliai ne kartą pasirodė tarptautiniame festivalyje „Banchetto musicale“ ir Marco Scacchi senosios muzikos festivalyje, gastroliavo Latvijoje – dalyvavo „Vivat Curlandia“ ir Rygos senosios muzikos festivaliuose. 2018–2019 m. Lietuvoje ir Latvijoje pristatė klavesinui skirtą solo programą „Hortus musicus“, 2019 m. gastroliavo su vargonų rečitaliu „Chroma“ po Lietuvą, Italiją ir Austriją. 2022–2024 m. su koncertu „Pasimatymas su muzika“ smuikui (Julija Andersson) ir klavesinui aplankė 30 senelių globos namų visoje Lietuvoje. 2024 m. gastroliavo po Lietuvą su soline programa organetui ir vargonams „Vargonų atsiradimo istorija“.

 

Marianna Puriņa – latvių barokinio smuiko atlikėja, baigusi bakalauro studijas Jāzepo Vītolo Latvijos muzikos akademijoje. Barokinio smuiko meno ji mokėsi Agnesės Kanniņos ir Lauros Šarovos klasėse Rygoje, o pagal „Erasmus“ mainų programą studijavo Vienos muzikos ir meno universitete, Ullio Engelio smuiko klasėje. Ji gilinosi į Renesanso muziką prof. Thomaso Wimmerio klasėje bei kamerinę muziką Jorgo Zwickerio, Nicholaso Parle’io ir Pierre’o Pitzlio klasėse. Marianna tobulinosi meistriškumo kursuose su barokiniais smuikininkais Tomoe Badiarova, Fabio Missaggia, Teresa Piech, Meret Lüthi ir Peteriu van Heyghenu, taip pat dalyvavo interpretacijos ir improvizacijos dirbtuvėse, kurias vedė Teddy Ezra, Robertas de Bree ir Saskia Fikentscher.

M. Puriņa yra barokinio orkestro „Collegium Musicum Riga“ narė ir bendradarbiauja su įvairiais senosios muzikos ansambliais. Pastaraisiais metais atlikėja nemažai koncertavo ir Lietuvoje – dalyvavo tokiuose festivaliuose kaip Marco Scacchi ir „Banchetto Musicale“ Vilniuje, „Radviliada“ Kėdainiuose bei „Aura“ šokio festivalyje Kaune.