XVI–XVII a. literatūros vertimų antologijos „Palemono šalies giesmės“ sutiktuvės

Renginyje dalyvauja dr. Ona Dilytė-Čiurinskienė, dr. Asta Vaškelienė bei antologijos sudarytojas ir vertėjas dr. Sigitas Narbutas.

 

Muzikinius intarpus atliks Vilimas Norkūnas (klavesinas, pozityvas).

 

Programoje

Johanas Sebastianas Bachas (1685-1750) 

Francas Jozefas Haidnas (1732-1809)

 

XVI–XVII a. literatūros vertimų antologiją „Palemono šalies giesmės“ sudaro 18 epinės ir lyrinės poezijos kūrinių, išverstų į lietuvių kalbą. Juos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės autoriai lotynų kalba sukūrė 1561–1669 m. laikotarpiu. 1561-ieji žymi ankstyviausiai į antologiją įtrauktos Merkelio Giedraičio poemos „Elegijos apie Kotrynos Valavičiūtės mirtį“ pasirodymo metus. 1669-ieji – vėliausiai į antologiją įtrauktos Valentino Bialavičiaus poemos „Šventojo Kazimiero lelija“ parašymo metai. Antologiją sudaro svarbesnių temų ir žanrų kūriniai: religinės, laidotuvinės, vestuvinės, satyrinės, genealoginės, patriotinės, herojinės ir dar kitokios giesmės. Juose apdainuojami Abiejų Tautų Respublikos valdovai: Steponas Batoras, Žygimantas Vaza, Vladislovas Vaza, garsūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės, karo ir kultūros veikėjai: Grigalius ir Jonas Chodkevičiai, Mikalojus Radvila Rudasis, Kristupas Radvila Perkūnas, Jonas Karolis Chodkevičius, Kristupas Manvydas Dorohostaiskis ir kiti. Poemų veiksmas vyksta tame krašte, į kurį kadaise atvyko legendinis Lietuvos valdovų protėvis romėnas Palemonas ir kurį dabar valdo, nuo priešų gina ir stiprina gausūs jo palikuoniai, kilę ir Palemonido Gedimino. Palemono legenda pagrįsta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečių kultūrinė, politinė ir istorinė tapatybė išskiria lietuvius iš kitų Abiejų Tautų Respublikos gyventojų ir liudija apie savitą, autonomišką ir autentišką lietuvių etnopolitinę savimonę. Vertimus lydi išsamūs tekstologiniai ir istoriografiniai komentarai, taip pat mokslinis straipsnis apie Lietuvos XVI–XVII a. lotyniškosios poezijos raidą.