Napoleonas Orda (1807–1883) – vienas įvairiapusiškiausių XIX a. Lietuvos kūrėjų, visuomenininkų. Paryžiuje jis išgarsėjo kaip pianistas ir kompozitorius, jo muzikinius kūrinius ir gebėjimus vertino tokie meistrai kaip Friderikas Šopenas, Ferencas Listas ir Stanislovas Moniuška. N. Orda aktyviai telkė nuo politinių persekiojimų iš Rusijos pasitraukusius asmenis, užsiėmė publicistine veikla, rašė straipsnius, eilėraščius ir poemas, artimai bendravo su žymiausiu to laiko poetu Adomu Mickevičiumi. Vis dėlto vertingiausia ir gausiausia N. Ordos meninio palikimo dalis yra piešiniai ir akvarelės, pristatomos šioje Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir Krokuvos nacionalinio muziejaus parodoje.
Ši itin spalvinga asmenybė įkūnija valstybingumą praradusios Lietuvos gyventojo, intelektualo dilemas: visų vadinamas lietuviu, tačiau vargiai mokėjo lietuviškai; dėl dalyvavimo antirusiškose jaunimo organizacijose buvo pašalintas iš Vilniaus universiteto ir negalėjo siekti aukštojo mokslo, bet būdamas itin smalsus toliau tęsė mokslinę veiklą, parašė lenkų kalbos gramatiką, traktatą apie muzikos komponavimą. Nepaprastai mylėjo tėvynę, tačiau buvo priverstas iš jos emigruoti ir keletą dešimtmečių gyventi svetur; siekė įamžinti žūvantį valstybės paveldą, bet nuolat susidurdavo su lėšų trūkumu, ligomis, visuomenės dėmesio stoka. Visgi per paskutinius du savo gyvenimo dešimtmečius N. Orda sukūrė neįkainojamą akvarelių ir piešinių rinkinį, kuriame užfiksuoti nykstantys Lietuvos valstybingumo ir didybės ženklai liudijo tiek nepaprastai didelį norą šitai išsaugoti, tiek asmeninį menininko santykį su savuoju kraštu, jo istorija, kultūra ir tikėjimu.
N. Ordos dailės palikimą sudaro kiek daugiau nei tūkstantis akvarelių, piešinių ir eskizų. Daugumą jų paveldėjo kūrėjo sesers Hortenzijos ir jos vyro Aleksandro anūkė Konstancija Skirmuntaitė, viena aktyviausių krajovcų judėjimo, siekusio Lietuvos ir Lenkijos susitaikymo tarpukariu, dalyvių. Ji aktyviai bendravo su Lietuvos nepriklausomybės šaukliais, ypač Jonu Basanavičiumi. Būtent ji pagrindinę N. Ordos palikimo dalį padovanojo Krokuvos nacionaliniam muziejui. Iki šiol čia saugomi net 989 šio menininko darbai. Beveik 70 procentų sukauptų kūrinių atspindi būtent Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros ir kraštovaizdžio peizažus, o kituose – užfiksuoti vaizdai iš N. Ordos kelionių po Prancūziją, Vokietiją, Šveicariją, Austriją, Portugaliją, Ispaniją, Didžiąją Britaniją, Olandiją, Belgiją, Alžyrą.
Šioje tarptautinėje parodoje lankytojai kviečiami pirmą kartą gyvai susipažinti su didele dalimi įspūdingiausių N. Ordos darbų, skirtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldui įamžinti. Parodą sudaro keturios dalys. Pirmojoje pristatomas N. Ordos gyvenimas, kūryba ir jos raida; antrojoje – religinės paskirties pastatai, kurie buvo itin svarbūs šiam labai pamaldžiam kūrėjui. Trečiojoje parodos dalyje eksponuojami eskizai ir akvarelės, kuriuose matyti miestų vaizdai, joje puikiai atsiskleidžia ir autoriaus paieškos, bandant išreikšti savo kūrybiškumą, kurti skirtingos spalvų gamos darbus. Didžiausioje, ketvirtojoje, dalyje galima susipažinti su darbais, kuriuose matyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys, rūmai ir dvarai, giminių, kovojusių už Lietuvos valstybingumą, palikimas.
Parodos globėjai Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas
Juozas Olekas
Lenkijos Respublikos Seimo Maršalka
Szymon Hołownia
Parodos organizatoriai
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Krokuvos nacionalinis muziejus
Parodos eksponatų savininkas
Muzeum Narodowe w Krakowie
Parodos idėjos autoriai
Prof. hab. dr. Andrzej Szczerski, dr. Vydas Dolinskas
Parodos koncepcijos ir ekspozicijos plano autoriai bei kuratoriai
Ignas Račickas, Marijus Uzorka, Urszula Kozakowska-Zaucha, dr. Kinga Migalska
[-]
Parodos moksliniai konsultantai
Dr. Toma Zarankaitė-Margienė, dr. Rasa Leonavičiūtė-Gecevičienė, dr. Vydas Dolinskas, Rita Lelekauskaitė-Karlienė, Gabija Tubelevičiūtė
Parodos koordinatoriai
Andrius Kerulis, Dalius Avižinis
Parodos tekstai
Ignas Račickas, Gabija Tubelevičiūtė, dr. Rasa Leonavičiūtė-Gecevičienė, dr. Toma Zarankaitė-Margienė, Rita Lelekauskaitė-Karlienė, Andrius Kerulis
Parodos vaizdai
Biblioteka Jagiellońska, Biblioteka Uniwersytecka w Toruniu, Institut Bibliothèque Polonaise de Paris, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Muzeum Narodowe w Krakowie, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Parodos leidybos koordinatorė
Dr. Živilė Mikailienė
Parodos redaktorė
Liuda Skripkienė
Vertimas į anglų kalbą
Albina Strunga
Parodos restauracinės priežiūros koordinatorius
Mantvidas Mieliauskas
Parodos kultūrinės ir mokslinės programos koordinatorės
Dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Eglė Nemeikaitė
Parodos edukacinės programos kūrėjai
Dr. Nelija Kostinienė, Tomas Manusadžianas, Neda Marcinkonytė, Saulė Matulevičiūtė, Justina Mažonaitė, Agata Sadovska-Bumbul
Parodos rinkodaros ir informacijos sklaidos koordinatoriai
Monika Petrulienė, Augustė Gočelkytė, Mindaugas Egidijus Puidokas
Parodos meninis apipavidalinimas ir techninis įrengimas
Jūratė Šatūnė, Saulius Marteckas, Aurimas Ramelis, Kęstutis Karla
Partneriai
Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje
Lenkijos institutas Vilniuje
Parodos rėmėjai
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
BTA draudimas – Vienna Insurance Group
Parodos informaciniai rėmėjai
LRT, „TVP Wilno“, SAVAITĖ, „Lietuvos rytas“, lrytas.lt, „Legendos“, „JCDecaux“
